Seimo Sveikatos reikalų komiteto duomenimis, Tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės vadovo alga 2008 metais vidutiniškai siekė 8 750 litų per mėnesį. 2009 metais jo alga aptirpo 11,6 proc. – apytikriai iki 7 740 litų per mėnesį.
Didžiausias darbo užmokestis 2008–2009 metais buvo nustatytas Kauno medicinos universiteto klinikos vadovui. Užpernai jo alga vidutiniškai buvo apie 10 100, pernai – 11 256 litai per mėnesį. Labiausiai – 30,8 proc. – praėjusiais metais augo Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vadovo alga. Ji didėjo nuo 7 523 iki 9 842 litų.
Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovo uždarbis pernai augo 26,6 proc. – nuo 8 535 iki 10 805 litų.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų bei Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės vadovų atlyginimai didėjo 4,5–4,7 proc. Santariškių klinikų vadovo darbo užmokestis nuo 8 620 litų 2008 metais pakilo iki 9 029 litų 2009 metais, o Vaikų ligoninės atitinkamai nuo 8 453 iki 8 834 litų. Klaipėddos jūrininkų ligoninės vadovo atlyginimas pernai augo 14,5 proc. – nuo 7 650 litų 2008 metais iki 8 762 litų 2009-aisiais.
Tarp SAM pavaldžių gydymo įstaigų vadovų mažiausią atlyginimą gauna Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktorius. Užpernai jis vidutiniškai uždirbdavo 5 400 litų per mėnesį, pernai – 6 170 litų.
Visų gydymo įstaigų vadovai 2008 metais prie algos gavo ir nenurodyto dydžio priedus. Jie, išskyrus Kauno medicinos universiteto klinikos vadovui, buvo mokami ir 2009 metais.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto surinktais duomenimis, per ekonomikos sunkmetį augo ir nemažos dalies kitų gydymo įstaigų vadovų atlyginimai. Anot šio komiteto pirmininko Antano Matulo, apie pusė gydymo įstaigų steigėjų 2009 metais didino atlyginimus, todėl apie 50 proc. gydymo įstaigų vadovų per krizę ėmė gauti daugiau nei anksčiau.
