Maisto vertę dažniausiai matuojame pagal jo kainą. „Tačiau tai yra šis tas daugiau. Jei įvertiname visą kelią, kurį maistas nueina nuo žemdirbystės – nuo auginimo iki vartotojo – mes gauname visai kitokį vaizdą: klimato kaitą, bioįvairovės nykimą, didelius energijos ir vandens resursų išnaudojimo mastus.
Vartotojas paprastai viso to nemato. Jis perka produktą ir iš esmės neturi informacijos apie aplinką, kurioje produktas yra pagamintas“, – antradienį konferencijoje „Maisto švaistymas namų ūkiuose: kaip didinti problemos supratimą“ pranešimą skaitė Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė.
Pavyzdžiui, retas įsivaizduoja, kiek litrų vandens turi nutekėti, kad parduotuvės lentynoje atsidurtų kepalas duonos, mėsa, obuolys ar pomidoras. Skaičiai – tiesiog neįtikėtini.
80 proc. Senegale išaugintų mangų yra laikomi nepriimtinais eksportuoti į Europą.
Vienam kilogramui duonos reikia apie 1300 litrų vandens. Kilogramui slyvų – 1 600 litrų. Vienam pomidorui – 180 litrų, obuoliui – 70 litrų vandens.
Vienam kilogramui vištienos 3 900 litrų, kiaulienos – 4 800, jautienos – nesuvokiamai daug, net 15,5 tūkst. litrų vandens.
„Palmių aliejaus poreikis kasmet auga, todėl kertami atogrąžų miškai, kas turi neigiamos įtakos bioįvairovei, klimato kaitai ir pan. Kitas pavyzdys – tropiniai vaisiai. Jie labai lepūs, jiems užauginti reikia didžiulių resursų, tačiau ar žinote, kad 80 proc. Senegale išaugintų mangų yra laikomi nepriimtinais eksportuoti į Europą? Jie turi dėmeles, kurios vartotojo akimi net nėra matomos, bet prekybos centrai šių mangų nepriima dėl estetikos reikalavimų“, – pasakojo Z.Čeponytė.
Ar atliekame namų darbus?
Išmetamų produktų krepšelyje didžiąją dalį sudaro grūdai ir jų produktai, ypač duona. Po to yra vaisiai ir daržovės, šakniastiebiai, mėsa, žuvis ir pienas.
„Mėsos ir žuvies, palyginti su kitais produktais, išmetame nedaug, tačiau įtaka ir krūvis aplinkai yra didžiuliai“, – akcentavo Z.Čeponytė.
Kodėl švaistome maistą? Priežastys kompleksinės: prastai planuojame pirkinių krepšelį, neišmanome maisto produktų saugojimo subtilybių, nemokame rūšiuoti.
„Ar pirkinių sąrašą sudarome racionaliai, ar atliekame namų darbus prieš eidami apsipirkti? Ar pasižiūrime į spinteles, šaldytuvą, ar apgalvojame meniu? Ar žinome, kad, pavyzdžiui, pomidoro nereikia saugoti šaldytuve. Savo kvapą ir skonį jis išlaiko ne jame. Yra daugybė subtilybių, kaip saugoti maistą, kad nesugestų“, – vardijo Z.Čeponytė.
Švies visuomenę
Vertėtų atkreipti dėmesį ir į porcijų dydį per šventes. Ar jos apskaičiuotos? Ar nepasigaminama daugiau, nei reikia?
„Rūšiavimo įgūdžiai ir infrastruktūra, be abejo, irgi turi reikšmės“, – akcentavo Lietuvos vartotojų instituto prezidentė.
Ji pažadėjo, kad pastaruosius dvejus metus institutas iš esmės užsiims vartotojų švietimu: bus kuriami vaizdo filmukai, spausdinama literatūra, kuriami žaidimai. Be to, numatoma įvairių renginių: maisto laboratorijos, turnyrai, mokymai darbo vietose.
