2020-04-27 11:38

Suo­mi­jo­je dir­ban­tis gydy­to­jas: „Kau­kės – val­džios, o ne gyven­to­jų rūpes­tis“

Edita Gudavičė
Kai ėjau apžiū­rė­ti pir­mo­jo gali­mai koro­na­vi­ru­su užsi­krė­tu­sio paci­en­to, jaus­mas, žino­ma, buvo neįp­ras­tas. Matyt, įtam­pos buvo nema­žai. Ren­gian­tis spe­cia­lią apran­gą nutrū­ko medi­ci­ni­nės kau­kės raiš­te­lis, kepu­rę nege­rai užsidėjau... Pasi­ro­do, medi­kams labai svar­bu mokė­ti ir apsi­reng­ti, ir nusi­reng­ti.
Suo­mi­jo­je dir­ban­tis gydy­to­jas Darius Balčiūnas
Suo­mi­jo­je dir­ban­tis gydy­to­jas Darius Balčiūnas / Asmeninio archyvo / „Vakarų ekspreso“ nuotr.

Lai­mei, iki šiol nė vie­nam mano apžiū­rė­tam paci­en­tui COVID-19 diagnozė nepa­si­tvir­ti­no“, – pasa­ko­ja jau pen­ke­rius metus Suo­mi­jo­je gydy­to­ju dir­ban­tis klai­pė­die­tis Darius Bal­čiū­nas.

Suo­mi­jo­je, Hui­ti­ne­no mies­te­ly­je, D.Bal­čiū­nas dir­ba šei­mos gydy­to­ju, o vaka­rais ir savait­ga­liais dar budi viso­je Vaka­rų Suo­mi­jo­je esan­čiuo­se įvai­riuo­se sku­bios pagal­bos sky­riuo­se, taip pat – Tam­perės universitetinė­je ligo­ni­nė­je.

Kadan­gi šei­ma liko gyven­ti Klai­pė­do­je, į Lie­tu­vą vyras sugrįž­ta gana daž­nai. Ne tik su šei­ma pabū­ti, bet ir perio­diš­kai dir­ba Šilu­tės ligo­ni­nė­je. Kaip pats sako – savo malo­nu­mui.

„Gali­ma saky­ti, kad į Suo­mi­ją par­vy­kau pas­ku­ti­niu rei­su. Tar­si turė­jau dviem savai­tėms būti užda­ry­tas karan­ti­ne, bet Suo­mi­jo­je nėra taip griež­tai, kaip Lie­tu­vo­je. Jei jau­tie­si svei­kas – gali dirb­ti.

Kaip tik Hel­sin­kio apy­lin­kė­je trū­ko gydy­to­jų, tad suti­kau pagel­bė­ti, tik pri­va­lė­jau dėvė­ti medi­ci­ni­nę kau­kę“, – pasa­ko­jo D.Bal­čiū­nas.

Nors gali skam­bė­ti ir para­dok­sa­liai, bet bent kol kas Suo­mi­jo­je šei­mos gydy­to­jams dar­bo yra suma­žė­ję.

Suo­mi­jo­je nėra taip griež­tai, kaip Lie­tu­vo­je. Jei jau­tie­si
svei­kas – gali dirb­ti.

„Pavyz­džiui, šian­dien man rei­kė­jo apžiū­rė­ti tik 6 paci­en­tus. Suo­mi­jo­je dar­bin­go amžiaus paci­en­tus apžiū­ri dar­bo medi­ci­nos gydy­to­jai.

Šiais metais aš irgi įgi­jau dar­bo medi­ci­nos gydy­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ją“, – medi­ko dar­bo kas­die­ny­be dali­jo­si Suo­mi­jo­je dir­ban­tis klai­pė­die­tis.

Pasak jo, tokia situ­aci­ja susi­da­rė dėl to, kad į polik­li­ni­kas dabar kreipiasi tik tie, kuriems labai rei­kia.

„Daug kur yra įsteig­tos karš­čia­vi­mo kli­ni­kos. Pavyz­džiui, polik­li­ni­kos priėmi­mo sky­rius pada­lin­tas į dvi dalis.

Lai­ko­ma­si tokios tak­ti­kos, kad kiek­vie­nas karš­čiuo­jan­tis ir turin­tis kvėpa­vi­mo takų sutri­ki­mų gali sirg­ti COVID-19, tad toks pacien­tas nukrei­pia­mas į tą polik­li­ni­kos dalį, kuri yra atskir­ta nuo kitų paci­en­tų.

Jei simp­to­mai nėra sun­kūs, tyri­mų neima­me, nebent tai yra medi­ci­nos dar­buo­to­jas ar pri­klau­san­tis rizi­kos gru­pei, pavyz­džiui, ser­gan­tis onkolo­gi­ne liga“, – pasa­ko­jo medi­kas.

Vis­kuo rūpi­na­si val­džia

Bent kol kas Suo­mi­jo­je dir­ban­tis D.Bal­čiū­nas nesu­si­dū­rė su apsau­gos prie­mo­nių sty­giu­mi. Tiek medi­ci­nos kau­kių, spe­cia­lių apran­gų yra pakan­ka­mai.

Vidmanto Balkūno nuotr. (VUL Santaros klinikos)/Medikai, kovojantys su koronavirusu
Vidmanto Balkūno nuotr. (VUL Santaros klinikos)/Medikai, kovojantys su koronavirusu

„Manau, kad ir Suo­mi­jo­je nėra dide­lių medi­ci­ni­nių kau­kių ar kitų reikalingų medžia­gų atsar­gų, bet yra gal­vo­ja­ma apie atei­tį ir ruo­šia­ma­si įvai­riems gali­miems sce­na­ri­jams.

Suo­mi­jo­je tik­rai nėra pana­šių akci­jų, kokios dabar vyks­ta Lie­tu­vo­je, kai patys žmo­nės ren­ka pini­gus ir gal­vo­ja, kaip aprū­pin­ti medi­kus reikalingo­mis apsau­gos prie­mo­nė­mis. Kau­kės – val­džios, o ne gyventojų rūpes­tis.

Suo­mi­jo­je už vis­ką atsa­kin­ga val­džia ir ja labai pasi­ti­ki­ma. Gal dėl to nėra ir jokios pani­kos.

Taip, žmo­nės sune­ri­mę, bet nie­kas nepa­ni­kuo­ja, tie­siog klau­so nurodymų ir juos vyk­do. Jei pasa­kė, kad nerei­kė­tų be rei­ka­lo eiti į polikli­ni­ką, tai ir nei­na“, – kal­bė­jo gydy­to­jas.

D.Bal­čiū­nas pasi­džiau­gė, kad lie­tu­viai atsa­kin­gai ver­ti­na apsau­gos priemo­nes, mat Suo­mi­jo­je retai kur vie­šo­je vie­to­je išvy­si žmo­nes, vaikštan­čius su medi­ci­ni­nė­mis kau­kė­mis.

„Aš eida­mas į par­duo­tu­vę užsi­de­du ir būnu kone vie­nin­te­lis su kau­ke, tad aplin­ki­niai į mane žiū­ri keis­tai, tar­si aš būčiau ligo­nis. Tik­rai nereikėtų gal­vo­ti, kad vis­kas Suo­mi­jo­je yra gerai, ir būti­na sek­ti jų pavyzdžiu“, – svars­to D.Bal­čiū­nas.

Suo­mi­jo­je tik­rai nėra pana­šių akci­jų, kokios dabar vyks­ta
Lie­tu­vo­je, kai patys žmo­nės ren­ka pini­gus ir gal­vo­ja, kaip aprū­pin­ti medi­kus
reikalingo­mis apsau­gos
prie­mo­nė­mis

Vis­gi dau­ge­lis daly­kų šio­je šaly­je lie­tu­viui impo­nuo­ja.

„Man labai patin­ka ste­bė­ti, kad Suo­mi­jos val­džia įspū­din­gai komen­tuo­ja visą esa­mą situ­aci­ją. Kone kiek­vie­ną vaka­rą per tele­vi­zi­ją rodo­mi net kelių minist­rų pasi­sa­ky­mai. Gyven­to­jai gali išgirs­ti, ką daro svei­ka­tos, moks­lo, vidaus rei­ka­lų ar socia­li­nių rei­ka­lų minis­te­ri­ja, taip pat minist­rų dis­ku­si­jas.

Beje, visoms išvar­dy­toms minis­te­ri­joms vado­vau­ja mote­rys“, – pasakojo D.Bal­čiū­nas.

Karan­ti­nas – ir Suo­mi­jo­je karan­ti­nas

Pasak jo, Suo­mi­jo­je pan­de­mi­jos pasek­mes ban­do­ma švel­nin­ti pana­šiai, kaip ir kito­se šaly­se. Mokyk­los ir uni­ver­si­te­tai dir­ba nuo­to­li­niu būdu. Kai kurie dar­že­liai dir­ba, nes jie rei­ka­lin­gi medi­kų vai­kams.

„Kas gali, dir­ba nuo­to­li­niu būdu, bet dau­ge­lis sta­ty­bos ar gamy­bos įmonių dir­ba kaip dir­bu­sios“, – akcen­ta­vo D.Bal­čiū­nas.

Gyven­to­jams į lau­ką gali­ma išei­ti, tačiau nelei­džia­ma būriuo­tis. Kadan­gi Hel­sin­ky­je yra dide­lis susir­gu­sių­jų židi­nys, šis mies­tas užda­ry­tas, iš Helsin­kio gali­ma išva­žiuo­ti tik labai svar­biais atve­jais, pavyz­džiui, dar­bo rei­ka­lais ar sun­kiai susir­gus gimi­nai­čiui.

„Keliuo­se sto­vi poli­ci­jos parei­gū­nai ir tik­ri­na. Tad žmo­nės būna pasiruošę iš anks­to – ant lapo užra­šo, kokia išvy­ki­mo prie­žas­tis ir parodo parei­gū­nui“, – deta­lė­mis dali­jo­si vyras.

Jis pasi­džiau­gė, kad Suo­mi­ja yra pasi­ruo­šu­si mais­to atsar­gų, nes kaupė jas nuo karo lai­kų.

„Tad pana­šu, kad bado nebus“, – vylė­si D.Bal­čiū­nas.

Nebe­rei­kia sva­jo­ti

Pasi­tei­ra­vus, ar labai ski­ria­si medi­kų dar­bo sąly­gos Lie­tu­vo­je ir Suomijo­je, D.Bal­čiū­nas buvo atvi­ras, kad Suo­mi­jo­je jis turi gali­my­bę dirb­ti taip, kaip ir įsi­vaiz­da­vo, kad turė­tų būti.

„Kai dir­bau Lie­tu­vo­je, tik galė­jau įsi­vaiz­duo­ti, kokie turė­tų būti dar­bo san­ty­kiai, kaip turė­tų veik­ti visos elekt­ro­ni­nės sis­te­mos, kaip turė­tų būti išra­šo­mi recep­tai ir t. t. Tad kai atva­žia­vau į Suo­mi­ją, nebe­li­ko apie ką sva­jo­ti, nes vis­kas čia taip ir yra“, – džiau­gė­si gydy­to­jas.

Tačiau jis neslė­pė, kad emig­ran­to dalia visur pana­ši, nesvar­bu, kokio­je sri­ty­je dir­bi.

„Suo­mi­jo­je vie­ti­niai kole­gos medi­kai į lie­tu­vius medi­kus žiū­ri kaip į imig­ran­tus. Nor­ma­lu. Esi sve­tim­ša­lis, tavo kitoks išsi­la­vi­ni­mas, kito­kia patirtis. Bet lie­tu­viai imlūs, grei­tai per­si­ori­en­tuo­ja. Tačiau, neslėp­siu, pra­džia nebu­vo leng­va.

Lie­tu­vo­je buvau pri­pra­tęs, kad dau­giau­sia gydy­to­jas turi dirb­ti „su popieriais“, o Suo­mi­jo­je tokio dar­bo beveik nėra.

Man pačiam beveik neten­ka nie­ko rašy­ti – dau­ge­ly­je dar­bo­vie­čių, ypač vals­ty­bi­nė­se įstai­go­se, gydy­to­jas dik­tuo­ja į mik­ro­fo­ną, o sek­re­to­rė vis­ką užra­šo – siun­ti­mus, recep­tus. Labai pato­gu, gydy­to­jas sugaiš­ta tri­gu­bai mažiau lai­ko. O man, sve­tim­ša­liui, yra dar vie­nas pliu­sas, kad mano­ji suo­mių kal­ba po to, kai vis­ką užra­šo sek­re­to­rė, tam­pa tobu­la“, – nusijuokė medi­kas.

Lie­tu­vo­je dir­ba tik dėl malo­nu­mo

Su pacien­tais jam ten­ka bend­rau­ti suo­miš­kai. Tačiau tam jis iš anks­to ruo­šė­si. Dar prieš išvyk­da­mas dirb­ti į Suo­mi­ją, mokė­si šios kal­bos.

„Kai vie­ną die­ną, iki algos likus savai­tei, nuėjau pas savo pen­si­nin­kę mamą pasi­sko­lin­ti pini­gų, supra­tau, kad taip ilgiau nega­li­ma, ir pra­dė­jau kryp­tin­gai ruoš­tis“, – pri­si­mi­nė D.Bal­čiū­nas, kaip prieš pen­ke­rius metus jis ryžo­si išva­žiuo­ti dirb­ti į Suo­mi­ją.

Dabar jam labai patin­ka lanks­tus dar­bo gra­fi­kas. Gydy­to­jas pats gali susi­pla­nuo­ti, kiek savai­čių nori dirb­ti Suo­mi­jos medi­ci­nos įstai­go­se ir kiek lai­ko nori pra­leis­ti Lie­tu­vo­je.

„Kaip noriu, taip ir susi­dė­lio­ju gra­fi­ką. Galiu Lie­tu­vo­je išbū­ti ir mėne­sį, ir du“, – D.Bal­čiū­nas džiau­gė­si, kad nema­žai lai­ko gali pra­leis­ti Lie­tu­vo­je su šei­ma.

Gydy­to­jas nesle­pia, kad mie­lai gyven­tų ir dirb­tų savo tėvy­nė­je, kurią labai myli.

„Tačiau yra taip, kaip yra. Dirb­da­mas Suo­mi­jo­je žinau, kad mano šei­ma bus aprū­pin­ta, kad vai­kai galės moky­tis ten, kur nori, kad galė­si­me sau leis­ti vis­ką, ko mums rei­kia. Ne, nesu tur­tuo­lis, bet tik­rai finan­si­nė situaci­ja yra visiš­kai kito­kia, nei dir­bant šį dar­bą tik Lie­tu­vo­je.

Dabar Šilu­tės ligo­ni­nė­je dir­bu savo malo­nu­mui, nes man patin­ka dirb­ti su lie­tu­viais medi­kais. Lie­tu­viai medi­kai yra iš tie­sų pui­kūs profesionalai ir pagal esa­mas gali­my­bes daž­nai daro ste­buk­lus.

Tačiau atsa­kin­gai galiu pasa­ky­ti, kad pir­mo­ji medi­ci­nos gran­dis Lietuvo­je nėra gerai susty­guo­ta. Šei­mos gydy­to­jai dir­ba labai daug, bet iš esmės ne tai, ką rei­kia. Dir­bant archa­jiš­kais meto­dais, kai rei­kia užpil­dy­ti krū­vas popie­rių, netu­rint rei­ka­lin­gos tech­ni­kos, šei­mos gydy­to­jo dar­bas Lie­tu­vo­je iš tie­sų labai sudė­tin­gas“, – pasa­ko­jo D.Bal­čiū­nas.

Pasak jo, Suo­mi­jo­je dar­bo krū­viai yra griež­tai nor­muo­ti. Pavyz­džiui, polik­li­ni­ko­je dir­ban­tys medi­kai tiks­liai žino, kad per die­ną jiems nerei­kės apžiū­rė­ti dau­giau nei 15 paci­en­tų.

„Sten­gia­ma­si supla­nuo­ti dar­bą taip, kad visi pla­ni­niai pacien­tai lau­kia, o ekst­ri­niai paten­ka lai­ku.

Gydy­to­jams labai pato­gu, bet pacien­tams gal ir labiau patik­tų lie­tu­viš­kas varian­tas, kai pas šei­mos gydy­to­ją sten­gia­ma­si patek­ti čia ir dabar. Tad kai Lie­tu­vo­je pacien­tai ver­kia, kad lai­ku negau­na paslau­gos, pabu­vę Suo­mi­jo­je supras­tų, kad Lie­tu­vo­je tik­rai nėra ko skųs­tis“, – svars­tė gydyto­jas.

Jis pasa­ko­jo, kad patys suo­miai labai san­tū­rūs. Atro­do, kad jiems nerūpi kitų rei­ka­lai.

„Dar­be daž­niau­siai kal­ba­mės apie orą ir gam­tą. Tavo rei­ka­lai ar asmeninis gyve­ni­mas nie­kam neįdo­mus. Nie­kas tie­siai švie­siai neaiškina, ką ir kaip rei­kia dary­ti arba neda­ry­ti.

Pavyz­džiui, jei iš Rytų atvy­ku­si gydy­to­ja atėjo į dar­bą išsi­kve­pi­nu­si, lakuo­tais nagais ir segin­ti aus­ka­rus, tai kitą rytą įstai­go­je ant sta­lo bus padė­ta len­te­lė ir joje aiš­kiai para­šy­ta, kad Suo­mi­jo­je gydy­to­jai nesi­la­kuo­ja nagų ir nesi­kve­pi­na. Nie­kas nebaks­no­ja pirš­tu ir neįžei­di­nė­ja, o tie­siog tar­si visiems dar­buo­to­jams pri­me­na dar­bo tai­syk­les“, – pasa­ko­jo gydy­to­jas.

„Kai atva­žia­vau dirb­ti į Suo­mi­ją, nebe­li­ko apie ką sva­jo­ti, nes vis­kas čia yra taip, kaip sva­jo­jau“, – sako D.Bal­čiū­nas.

„Pasi­ro­do, medi­kams labai svar­bu mokė­ti ir apsi­reng­ti, ir nusi­reng­ti“, – sako nere­tai įta­ria­mus užsi­krė­tus koro­na­vi­ru­su paci­en­tus apžiū­rin­tis D.Bal­čiū­nas.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą