Indrė V. 15min.lt teigė automobilį balandžio mėnesį Rinktinės gatvėje esančioje aikštelėje palikusi, nes nepastebėjusi, kad stovėjimas čia yra mokamas. Moteris sako nepamačiusi ir pranešimo, kurį aikštelę administruojančios bendrovės darbuotojai tikina palikę užkištą už valytuvo. Net ir pirmas paštu atkeliavęs pranešimas apie pažeidimą ir reikalavimas sumokėti 50 Lt jos nesudominęs – moteris tikina paprasčiausiais pamaniusi, kad tai kažkoks nesusipratimas.
Sulaukė ir grasinimų
Jie siunčia ir grasinimus, kurie paprastam žmogui tikrai gali atrodyti baisūs, kadangi surašyta, kiek kainuoja advokato paslaugos ir t.t., – pasakojo Indrė.
„Mes nematėme, kad stovėjimas toje aikštelėje yra mokamas, nesame vilniečiai. Jie reikalauja, kad sumokėtume 50 Lt, nors automobilis ten stovėjo valandą, tikrai ne savaitei buvo paliktas“, – aiškino moteris. Ji teigė esanti įsitikinusi, kad baudos iš jos reikalauti juridinė įstaiga negali, nes nubausti gali nebent policijos pareigūnai ar kiti įpareigoti asmenys.
Tačiau stovėjimo aikštelę eksploatuojanti bendrovė „P-Parkas“ nusileisti neketino – priminimus apie nesumokėtą mokestį moteriai siuntė dar kelis kartus. „Jie siunčia ir grasinimus, kurie paprastam žmogui tikrai gali atrodyti baisūs, kadangi surašyta, kiek kainuoja advokato paslaugos ir t.t. Viską sudeda ir suma išauga iki kelių šimtų litų“, – pasakojo Indrė.
Moteris sakė laukianti, kada bendrovė „P-Parkas“ kreipsis į teismą siekdama išsireikalauti skolą. Ji teigė jau pasikonsultavusi su vartotojų teisių gynėjais, kurie pritarė, jog tokie bendrovės reikalavimai nėra teisėti. Tačiau Indrė neketina pati kreiptis į teismą, o teigė lauksianti, kol tai padarys „P-Parkas“.
„Tuos 2 Lt, kuriuos reikėjo sumokėti už stovėjimą, aš jiems sumokėjau. Bet jiems to nepakanka. O aš manau, kad jie negali sudaryti su paslaugos vartotoju tokios sutarties, kuri pablogintų pastarojo padėtį. Bendrovė aiškina, kad tai yra vieša sutartis, kurios pagrindu atsirado prievolė, bet aš tos sutarties nemačiau, jos sąlygos su manimi nebuvo aptartos. Jie vienašališkai sukūrė sąlygas ir reikalauja, kad žmonės šoktų pagal jų dūdelę“, – sakė moteris.
Informacija – matoma
Tačiau UAB „P-Parkas“ generalinė direktorė Daiva Nevidomskienė situaciją aiškino kitaip. Jos teigimu, įmonės įstatuose numatytas ūkinės veiklos pobūdis yra automobilių stovėjimo aikštelių eksploatavimas ir jų valdymas, todėl eksploatuojamose aikštelėse gerai matomose vietose buvo pastatyti stendai su aiškiai išdėstytomis aikštelės taisyklėmis.
Šiose taisyklėse ir nurodoma, kad aikštelė yra privati teritorija, automobilių stovėjimo joje paslauga mokama, atsiskaityti būtina iš anksto. Paslaugų kainos nurodytos ant bilietus išduodančio aparato. Anot D.Nevidomskienės, stovėjimo aikštelėse pastatytas stendas su taisyklėmis ir mokėjimo aparatas su kainininku ir yra viešoji sutartis.
„Automobilių vairuotojai, pastatydami automobilius mūsų stovėjimo aikštelėse tokiais veiksmais išreiškia savo valią sudaryti sutartį su UAB „P-Parkas“. Tai reiškia, kad jie sutinka iš anksto apmokėti už automobilio stovėjimo laiką, ir supranta, kad to nepadarę bus apmokestinti papildomu mokesčiu, kuris nurodytas taisyklėse“, – tvirtino D.Nevidomskienė.
Tačiau direktorė kategoriškai tvirtino, kad administracinių baudų „P-Parkas“ nerenka, esą bendrovės darbuotojai kontrolinį mokesčio kvitą dėl vengimo atsiskaityti už paslaugas išrašo remdamiesi civiline sutartimi.
Direktorė vis dėlto pripažino, kad panašių nesutarimų su klientais pasitaiko, juos esą bandoma spręsti suteikiant vartotojams kuo daugiau teisinės informacijos.
Su savivaldybe nederina
Mes turime tarybos sprendimą, kuriame yra nustatyti įkainiai už stovėjimą miesto teritorijoje, o privačioje teritorijoje dėl jų sprendžia savininkai ir valdytojai, – teigė M.Maldeikis.
Privačiose teritorijose įsikūrusių mokamų automobilių stovėjimo aikštelių valdytojai tvirtina neprivalantys derinti aikštelių stovėjimo mokesčių su valstybinėmis institucijomis. Be to, esą jų aikštelėse mokesčiai būna mažesni, negu analogiškose teritorijose, kur mokesčius renka miesto savivaldybės bendrovės „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojai.
Tą patį patvirtino ir Vilniaus savivaldybės Saugaus eismo poskyrio vedėjas Marius Maldeikis, kurio teigimu privačioje teritorijoje esančios automobilių stovėjimo aikštelės valdytojams užtenka gauti sklypo savininkų susitikimą tai veiklai vykdyti, o kelio ženklų schemų projektą suderinti su policija. Taip pat įmonės veiklos nuostatose turi būti nurodyta, kad ji gali tokia veikla verstis.
„Rinkliavos dydį bendrovė turi pasitvirtinti pati. Mes turime tarybos sprendimą, kuriame yra nustatyti įkainiai už stovėjimą miesto teritorijoje, o privačioje teritorijoje dėl jų sprendžia savininkai ir valdytojai“, – teigė M.Maldeikis.
M.Maldeikio manymu, su privačių aikštelių darbuotojų reikalavimais nesutinkantys žmonės teisybės ieškoti gali teismuose, tačiau savivaldybė jiems nepadės – tai esą privačios teritorijos ir savivaldybė neturi teisės kištis.
Advokatų kontoros „Borenius“ advokato padėjėjas Jonas Kiauleikis:
Transporto priemonių stovėjimo aikšteles administruojančios įmonės turi teisę verstis ūkine komercine veikla teikdamos mokamas transporto priemonių stovėjimo paslaugas. Tokia veikla nėra licencijuojama.
 |
| Advokatų kontoros „Borenius“ advokato padėjėjas Jonas Kiauleikis |
Stovėjimo aikštelėje mokamos vietos turi būti pažymėtos kelio ženklais – „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele „Mokamos paslaugos“ („P“ raidė mėlyname fone kartu su žemiau esančioje lentelėje pavaizduotomis monetomis). Nors mokestį už automobilio stovėjimą šiuo ženklu pažymėtoje teritorijoje renka privatus subjektas – aikštelės savininkas ar ją administruojantis asmuo, tačiau už kelio ženklo nesilaikymą administracinę baudą gali paskirti tik pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą įgaliotas administracines bylas nagrinėti organas, šiuo atveju – policija. Taigi pastebėjęs stovėjimo ženklo nesilaikantį vairuotoją aikštelės savininkas privalėtų iškviesti policiją, kuri pažeidėjui surašytų administracinio teisės pažeidimo protokolą. Jokių nuobaudų už kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą stovėjimo aikštelės valdytojas taikyti vairuotojui negali.
Bendrovės „P-Parkas“ internete skelbiamose stovėjimo aikštelės taisyklėse numatyta, kad 50 Lt suma yra ne bauda, o papildomas mokestis, taikomas transporto priemonės savininkui, kuomet už stovėjimą nėra atsiskaityta arba jei transporto priemonė stovėjimo aikštelės teritorijoje stovi ilgiau, nei nurodyta apmokėtame biliete. Taigi, visų pirma svarbu, ar vairuotojas statydamas transporto priemonę galėjo su šiomis taisyklėmis dėl papildomo mokesčio susipažinti, ar jos matomai ir suprantamai išdėstytos vairuotojui prieš sudarant sutartį, t.y. įvažiuojant į stovėjimo aikštelę.
Kitas paminėtinas aspektas yra tas, kad nors „P-Parkas“ nurodomose stovėjimo aikštelės taisyklėse ši 50 Lt suma nurodoma kaip „papildomas mokestis“, visgi pagal savo prigimtį šį „mokestį“ galima vertinti kaip civilinės atsakomybės formą – netesybas (baudą). Tokia nuomonė susidaro analizuojant paskelbtas stovėjimo aikštelės taisykles bei atsižvelgiant į šio mokesčio paskirtį, nes jis kaip prievolės užtikrinimo būdas skatina vairuotoją įvykdyti savo prievolę, t.y. sumokėti už automobilio stovėjimą, bei padeda kompensuoti aikštelės savininko interesą, jeigu už automobilio stovėjimą nėra atsiskaitoma ar sumokama per mažai, – kas iš esmės atitinka netesybų paskirtį civilinėje teisėje.
Civilinis kodeksas numato, jog susitarimas dėl netesybų visais atvejais turi būti rašytinis, nesvarbu kokia forma sudarytas pagrindinis susitarimas. Taigi, jei nurodytą 50 Lt mokestį pripažintume bauda, susitarimas dėl baudos mokėjimo turėtų būti išreikštas šalių raštu. Rašytinės formos nesilaikymas atimtų iš baudos reikalaujančios šalies (transporto priemonių stovėjimo aikšteles valdančios bendrovės) teisę teisme remtis tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis ir sumažintų galimybes baudą prisiteisti teisme.
Pasitelkti antstolių išieškoti vienašališkai paskirtą „baudą“ bendrovė negali. Deja, tenka apgailestauti, kad bendrovės kartais naudojasi vairuotojų ir transporto priemonių savininkų teisinių žinių trūkumu ir patikrinimo mokesčio kvite ar kitame tokio pobūdžio surašytame lapelyje nurodo, jog nesumokėjus reikalaujamo mokesčio bendrovė kreipsis į antstolį ar skolas išieškančias bendroves dėl nurodytos sumos priverstinio išieškojimo. Dažnas asmuo, išsigandęs tokio pranešimo reikalaujamą sumą sumoka geranoriškai. Tačiau toks vienašališkai surašytas dokumentas jokiu būdu nelaikytinas vykdomuoju, pagal kurį būtų galima pradėti priverstinį skolos išieškojimą, o gavęs tokį dokumentą antstolis negalėtų imtis jokių priverstinio vykdymo veiksmų prieš nurodytą skolininką.
Norėdama išieškoti skolą mokamų stovėjimo aikštelių veikla užsiimanti bendrovė prieš tai privalėtų kreiptis į teismą, įrodyti sutarties sudarymo faktą bei priskaičiuotos skolos pagal ją pagrįstumą. Tik įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų pagrindas antstoliui pradėti vykdomąją bylą bei imtis išieškojimo veiksmų.
