„Mūsų sūnus praėjusią savaitę grįžo iš Romos. Grįžo sveikas kaip ridikas, nepaisant to, sutarėme, kad keletą savaičių pabus namuose, nes maža ką, – savo paskyroje feisbuke rašo G.Landsbergis. – Ir ką jūs manote – „maža ką“ atėjo. Naktį į trečiadienį jaunuolis pasibeldžia į duris, paprašo jų neatidaryti ir pasako, kad jam pakilo temperatūra. Kiek? 38,5. Išgerk vaistų, pakalbėkim ryte. Ryte – vėl temperatūra, skauda gerklę. Roma, temperatūra, 2020-ųjų kovas – nėra geri žodžiai viename sakinyje. Situacija itin sudėtinga. Atsisveikinimas su Močiute, Kovo 11-osios renginiai, Austėjai – mokykla.“
Politikas rašo paskambinęs į 112 ir Visuomenės sveikatos centrą.
„Neprisistatome, dėl visa ko, kad nepakeistų sprendimų. Sveiki, sūnus grįžo iš Romos, karščiuoja, ką reiktų daryti? Gal galima atlikti tyrimą? Kada grįžo iš Romos? Praėjusią savaitę – ketvirtadienį. Praėjusią savaitę ketvirtadienį Roma dar nebuvo užkrato epicentras, tyrimo tokiu atveju nedarome. Jei visiems leisime – nesusitvarkysime. Stebėkite ir, jei bus daugiau simptomų, pavyzdžiui, pradėtų dusti, skambinkite 112. Eina laikas, galvojame, ką daryti. Pagal galiojančią tvarką, galime nedaryti visiškai nieko“, – rašo jis.
Anot G.Landsbergio, dar kiek pagalvojęs jis skambino dar sykį: „Mielieji, yra rizika, jei jis serga – sergame ir mes, aš turiu žinoti, ar galiu aš ir mano žmona eiti į darbą. Jei eisime sirgdami – užkrėsti galime daug žmonių. Nustembu – greitoji pažada atvažiuoti. Beveik po trijų valandų – atvyksta greitoji. Klausiu – ar galite padaryti tyrimą namuose? Ne, negalime, tik ligoninėje ir vaikas ligoninėje turi laukti rezultatų. Kiek? Šešias valandas. Kodėl negali laukti namie? Nes užkrės šeimą. Sakau, kad jis jau savaitę šeimą užkrėtinėjo. O būdamas ligoninėje gali užkrėsti kitus. O jei pats neserga – užsikrėsti. Toks esąs Verygos nurodymas. Išvedu sūnų. Austėja išvyksta mašina iš paskos. Vaikų ligoninė (ne infekcinė), atskira palata su įėjimu iš lauko.“
Nuvykęs ten politikas sužinojo, kad daktaras ateis neiškart, o po kelių valandų, nes vaikų ligoninėje tragiškai trūksta medikų.
Sūnui temperatūra vėl kyla, vaistų nepasiėmę, gerklę skauda, durys užrakintos, jokiu būdu negalima vaikščioti.
„Vaistus irgi, sako, jei gaus, tai tik temperatūrai mažinti. Po pusantros valandos ateina dviese paimti mėginio ir atlikti tyrimų. Kada bus atsakymas? Po paros. Ne po šešių valandų? Ne. Ką daryti dėl maisto, vandens ir vaistų? „Ibuprofeno“, kaip sakėm, duosime. Maisto ligoninėje tokiomis aplinkybėmis nėra. Vandens irgi nėra. Arbatos irgi neduosime. Jei norite – eikite į „Maximą“, yra netoliese, ar grįžkite namo pasiimti, ko jums reikia. Į „Maximą“? Taip, kadangi Austėja simptomų neturi – gali eiti. Ir būtinai duokite jam vandens, nes jam temperatūra, tirštas kraujas – reikia daug gerti“, – prisiminimais dalijosi jis.
Politikas rašo, kad namo sūnui grįžti nebuvo galima, reikėjo laukti, kol paaiškės tyrimo rezultatai.
„Dabar dėl rezultatų. Tyrimai daromi tris kartus per dieną. Šeštą ryto, dvyliktą ir šeštą vakaro. Jei nespėja į dvyliktos valandos, tenka laukti šeštos ir taip toliau. Mano sūnaus – nors tyrimas paimtas apie trečią dienos – į šeštos vakaro nespėjo. Buvo padarytas kito ryto šeštą. Tada aštuonias valandas mėginys tikrinamas. Dar valandą rezultatas siunčiamas atgal į ligoninę. Ir aš noriu priminti, kad tai tėra vienas vaikas“, – rašė jis.
Praėjus beveik parai, paaiškėjo, kad koronaviruso nėra. Buvo nustatyta, kad tai – tik bjauri bakterija, išrašyti antibiotikai.
„Jei jam būtų nustatyta korona, turėtų tirti ir mane, tyrimo rezultatus turėčiau šeštadienį. Jei ir man nustatytų, turėtų tirti žmones, su kuriais bendravau iki sūnaus ligos. O tokių būtų jau labai daug ir jie pasiekia dar daugiau žmonių. Jei tyrimai vyktų masiškai ir operatyviai, tie žmonės galėtų būti izoliuoti ir gydytis, o ne platinti virusą“, – teigė jis.
Labiausiai, rašo G.Landsbergis, neramu dėl tyrimų apimčių: „Akivaizdu, kad jų daroma per mažai, o ir tiems, kuriems pavyksta tai padaryti, yra sudėtinga. Privačiai darytis tokių tyrimų Lietuvoje yra neįmanoma, nes kaip sakoma – jie gali pinigautis. Apie „drive through“ testavimą, kaip Pietų Korėjoje ar Australijoje net nekalbame.“
Jis taip pat rašo, kad neramu dėl medikų – ar veikia procedūros, skirtos juos apsaugoti ne tik kai bus keletas atvejų, bet jei būtų daugybė sergančiųjų.
„Ypatingai JAV jaučiasi ši problema, testavimo trūkumas neleidžia stabdyti plitimo pačioje pradžioje“, – rašo jis.
G.Landsbergis dėkojo medikams už viską, ką jie daro: „Jūs esate Lietuvos fronto linija, kuria kliaunamės, nes tik už jūsų nugarų atlaikysime mes visi. Jei veikti imta būtų dabar, tai dar turime šansų pakartoti Pietų Korėjos atvejį, tai yra, su griežtomis staigiomis priemonėmis suvaldyti situaciją. Jeigu delsime, atsidursime ten, kur dabar yra Italija“.
„Vakar vakare sūnus kramto atvežtą vakarienę. Prie stiklo kitoje pusėje prieina daktarė, pasibeldžia į stiklą, skiriantį sveikuosius nuo sergančiųjų. „Ar skanu, ar neskauda gerklės?“. Nejaukioje situacijoje, tokie šilti žmogiškumo ženklai itin svarbūs. Tik ar bus jiems laiko po savaitės?“ – rašo politikas.
Jolanta Normantienė, Santaros klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė, ketvirtadienį išplatino atsakymą į G.Landsbergio aprašyą situaciją.
„Norėtume jus patikinti ir nuraminti, kad VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninėje medikų tikrai netrūksta, netrūksta ir jų Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, kur yra įrengtos stebėjimo palatos ir šiuo metu guldomi vaikai, kuriems įtariama koronaviruso sukelta infekcija. Palatose yra telefono ryšys, per kurį medicinos personalas bendrauja su pacientu.
Reikalui esant tinkamai pasirengęs (su asmens apsaugos priemonėmis) medicinos personalas užeina į palatą apžiūrėti paciento. Stebėjimo palatoje pacientas, laukdamas tyrimo atsakymo, gali užtrukti iki paros laiko. Per tą laiką pacientui yra pasiūloma vandens, arbatos, džiūvėsių. Tačiau pacientai, gaunantys stebėjimo paslaugą, nėra maitinami taip, kaip stacionare gulintys ligoniai“, – rašoma atsakyme.
Ji nurodo, kad minimu atveju su vaiku buvo jo mama (A.Landsbergienė - red.past).
„Nei mama, nei jaunuolis priekaištų ligoninės personalui neturėjo“, – atsakė J.Normantienė.
Stebėjimo palatose gulintiems pacientams ir jų tėveliams klinikos parengė atmintinę:
Siekiant šio tikslo, nustatyta pacientų, kurie yra hospitalizuoti ir stebimi stebėjimo palatose dėl įtariamo COVID-19, aptarnavimo tvarka:
1. Pacientą gali slaugyti tik vienas asmuo.
2. Stebėjimo palatoje lova skiriama tik pacientui. Slaugančiam asmeniui skiriamas patogus krėslas, kurį galima ištiesti, ir apklotas.
3. Pacientams stebėjimo laikotarpiu, kuris gali trukti nuo 4 iki 24 valandų, teikiama skubi pagalba, atliekami būtiniausi gydytojo paskirti tyrimai, skiriamas gydymas. Tai gali užtrukti dėl specifinio molekulinio tyrimo atlikimo tvarkos ir didelės laboratorijos apkrovos.
4. Pacientas ir (ar) jį slaugantis asmuo stebėjimo laikotarpiu, kol laukiama molekulinio tyrimo dėl COVID-19 atsakymo, su slaugytoja bendrauja palatoje esančiu telefonu (tel. 7345)
5. Paskirti vaistai, skysčiai ir kt. pacientams paliekami priešpalatyje, kuriuos galima pasiimti tik tada, kai juos palikusi slaugytoja bus uždariusi duris į koridorių.
6. Pacientai ir (ar) juos slaugantys asmenys stebėjimo laikotarpiu nemaitinami. Visas maitinimo ir kitas nemedicinines (socialines) problemas (priežiūros, darbo ir kt.) sprendžia patys pacientai (16-18 metų) ar juos slaugantys tėvai, globėjai. Suprantame, jog tai, kai kuriais atvejais, gali sukelti nepatogumų, nes tyrimai atliekami pakankamai ilgai, tačiau stebėjimo paslauga nėra tolygi hospitalizacijai (guldymui į ligoninę), todėl ir maitinimo paslauga nėra numatyta. Esant reikalui galime pasiūlyti arbatos ir džiūvėsėlių.
„Gerbiami pacientai ir (ar) juos slaugantys asmenys, labai prašome Jūsų kantraus ir geranoriško bendradarbiavimo šioje ekstremalioje situacijoje. Suprantame, jog nemalonu laukti paskirto molekulinio tyrimo atsakymo, o ligoninės palata ir lova niekuomet neatstos namų jaukumo ir patogumo, bet mes labai stengiamės padėti Jums ir apsaugoti kitus asmenis nuo infekcijos paplitimo“, – aiškinama atmintinėje.
