Klaipėdoje gyvena moteris, dingusio savo sūnaus ieškanti dar nuo 2001 metų. Jis išvyko uždarbiauti į Ispaniją ir nuo to laiko motina nebegavo jokių žinių iš savo atžalos. Policijai taip pat iki šiol nepavyko rasti jokių klaipėdiečio pėdsakų.
Tai, kad kai kurie laimės į svetimą šalį ieškoti išvykę lietuvaičiai dingsta kaip į vandenį, policijos pareigūnų jau net nebestebina. „Klaipėdiečiai dingsta įvairiose šalyse – Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje. Pernai vienas vilkiko vairuotojas buvo rastas negyvas. Jis išvyko sirgdamas, o po kurio laiko buvo rastas mašinoje negyvas“, – pasakojo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Asmenų paieškos skyriaus viršininkas Aleksandras Zbarazskis.
Jei žmonės išvažiuoja savo noru, ieško laimės užsienyje, jiems dingus tai gali tapti problema. Interpolo biuras dažnai neieško tokių piliečių, nes juda labai dideli migrantų srautai. Jei žmogus tiesiog nepraneša apie save, Interpolui nėra pagrindo jo ieškoti.
Pašnekovo duomenimis, pernai buvo ieškoma 111 be žinios dingusių klaipėdiečių, iš kurių užsienyje prapuolė 38. Iš viso buvo rasta 80 žmonių. Per porą šių metų mėnesių policija pradėjo vykdyti 46 ikiteisminius tyrimus dėl be žinios dingusių gyventojų. Šiais metais pavyko rasti 5 pražuvėlius. Užsienyje šiemet dingo 6 klaipėdiečiai, vienas jų buvo rastas. Anot A.Zbarazskio, vyrą pavyko rasti kai jis buvo suimtas Norvegijoje už padarytą nusikaltimą.
Uostamiesčio policijos Asmenų paieškos skyriaus vyresnioji tyrėja Natalija Župlatova pastebėjo, kad šiuo metu sudėtinga ieškoti užsienyje dingusių asmenų. „Jei žmonės išvažiuoja savo noru, ieško laimės užsienyje, jiems dingus tai gali tapti problema. Interpolo biuras dažnai neieško tokių piliečių, nes juda labai dideli migrantų srautai. Jei žmogus tiesiog nepraneša apie save, Interpolui nėra pagrindo jo ieškoti“, – kalbėjo tyrėja.
Padeda policijai
Pasitaiko, kad artimieji savo iniciatyva pradeda ieškoti dingusių giminaičių užsienyje. Kartais paaiškėja, kad kai kurie „dingusieji“ tiesiog neturėjo galimybių pranešti apie save – pritrūko pinigų skambučiams į tėvynę, būna patekę į ligoninę, o kai kurie sąmoningai nenori pranešti apie save.
Anot N.Župlatovos, nemažai prapuolėlių pavyksta rasti, tačiau kai kurių ieškoma net kelerius metus. Neretai surasti žmones padeda aktyvūs gyventojai – tiesa, dažniausiai tai įvyksta tada, kai žmogus prapuola mūsų šalyje. Pamatę skelbimą apie dingusį žmogų ir įtarę, kad galbūt jį matė, klaipėdiečiai praneša policijai.
Pataria nevažiuoti į nežinią
Ieškoti prapuolėlių padeda ir nevyriausybinė organizacija „Dingusių žmonių šeimų paramos centras“. Jo atstovė Klaipėdoje Svetlana Javdova prasitarė, kad ypač stengiamasi perspėti jaunimą, kaip reikėtų elgtis ruošiantis keliauti į užsienį. Jokia paslaptis, kad pasitaiko ir tokių situacijų, kai jauni žmonės tikisi, kad važiuoja į svetimą šalį ravėti braškių, tačiau merginos gali įkliūti į prostitucijos verslo tinklą.
Šio centro direktorės Onos Gustienės teigimu, pastaruoju metu padažnėjo žmonių, kurie prašo pagalbos ieškant užsienyje dingusių artimųjų, skambučių.
„Mes esame visuomeninė organizacija, negalime skelbti paieškos – tai gali daryti tik policija. Tačiau kartais policija tai daro neoperatyviai, todėl žmonės pagalbos pradeda ieškoti kitur. Kiekviena uždelsta diena apsunkina paiešką, – kalbėjo O.Gustienė. – Būna, kad paieška lyg ir paskelbta, tačiau prašymas guli policijos stalčiuje. Policija dažniausiai užsienyje ieško tik nusikaltėlių“.
Tenka grįžti ir tuščiomis rankomis
O.Gustienė pasakojo paskutinį atvejį, su kuriuo jai teko susidurti. Viena moteris važiavo į Didžiąją Britaniją ieškoti dingusio brolio. Įtarta, kad jis galėjo būti miręs ir palaidotas kaip neatpažintas asmuo. Sesuo jo visur ieškojo, prašė ir policijos pagalbos, tačiau taip ir grįžo į gimtinę brolio neradusi.
Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė įsitikinusi, jog blogai, kai lietuviai ruošdamiesi išvykti į užsienį žino tik kokio nors vieno pažįstamo žmogaus numerį, o kur gyvens, ką dirbs – neturi jokio supratimo. Jei tokie žmonės dingsta – vėliau jų paieškos prilygsta adatos ieškojimui šieno kupetoje.
Tragedija artimiesiems
„Dingusio asmens paieškos užsienyje yra labai sudėtingos. Išvykstantieji artimiesiems turi palikti kuo daugiau informacijos apie tai, kur važiuoja. Maža kas gali atsitikti – reikia žinoti, kur išvyksti, o ne stačia galva nerti į nežinią“, – kalbėjo pašnekovė.
Moteris pastebėjo, kad kiekvienu atveju, kai dingsta žmogus, artimiesiems tai yra tikra tragedija. Dažnai jie sutrinka ir nežino nuo ko pradėti paiešką. „Jie privalo policijai suteikti kuo daugiau informacijos apie dingusį asmenį. Reikia iškelti kelias versijas, kas galėjo nutikti ir prašyti policijos patikrinti visus spėjimus“, – patarė Dingusių žmonių šeimų paramos centro vadovė O.Gustienė.
