Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Susirūpinta Neringos etnografinių kapinių likimu

Neringos etnografinės kapinės
Neringos savivaldybės nuotr. / Neringos etnografinės kapinės
Šaltinis: 15min
0
A A

Neringos savivaldybės administracija šiuo metu vykdo Europos sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, kurio metu tvarkomos Nidos ir Preilos senosios etnografinės kapinės, pastarųjų unikalumui grėsmė kyla dėl netinkamai prižiūrimų vietos gyventojų kapų.

Susiklosčiusia padėtimi valstybės saugomose Nidos, Preilos, Pervalkos bei Juodkrantės istorinėse kapinėse susirūpino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys.

Netinkamai tvarkomos kapavietės

„Pastaruoju metu ypač padaugėjo atvejų, kai vietiniai gyventojai savavališkai įrengia antkapinius paminklus iš nebūdingų Kuršių nerijai medžiagų, išplečia kapavietes, arba net laidoja artimuosius be departamento pritarimo, - teigiama Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio rašte.

Siekiant surasti visiems priimtiną būdą išsaugoti etnografines kapines, bei aptarti, kaip geriausiai informuoti vietinę bendruomenę apie kapaviečių priežiūrai keliamus reikalavimus, Neringos savivaldybėje buvo organizuojamas pasitarimas.

„Į Neringos etnografines kapines skverbiasi didžiosios Lietuvos mada. Statomi paminklai iš Kuršių nerijai nebūdingų akmenų, tveriamos tvoros, auginami darželiai. Neatsižvelgdami į Neringos etnografinių kapinių svarbą ir statusą, vietiniai gyventojai tvarko jas pagal savo supratimą. Laidojimo kultūra, kuri būdingai Lietuvai, nebūdinga Mažojoje Lietuvoje“, - pasitarimo metu pastebėjo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Vitalijus Juška.

Etnografinėms kapinėms – griežtesni reikalavimai

Šiuo metu visoje Neringoje yra 6 kapinės, tačiau veikiančių kapinių statusą turi tik Nidos gyvenvietės civilinės kapinės Kuršių g. 2 ir Juodkrantės gyvenvietės civilinių kapinių dalis. Tarybos sprendimu neveikiančiomis kapinėmis paskelbtos Pervalkos gyvenvietės senosios kapinės bei Nidos kopų apželdintojų senosios kapinės.

Riboto laidojimo statusą turi Preilos gyvenvietės evangelikų liuteronų senosios kapinės bei Nidos senosios Liuteronų - evangelikų kapinės.

Pagrindinės problemos kyla riboto laidojimo statusą turinčiose kapinėse. Dažnai gyventojai, pageidaujantys, kad jų artimieji būtų palaidoti į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse, pamiršta, kad šiose kapinėse esančioms kapavietėms taikomi kur kas griežtesni reikalavimai nei civilinėse kapinėse.

Etnografinėse, riboto laidojimo kapinėse nauji kapai formuojami ar laidojama kape pakartotinai tik išimtiniais atvejais savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, gavus raštišką Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio pritarimą. Riboto laidojimo kapuose galioja ir kitokios kapaviečių priežiūros taisyklės nei civilinėse kapinėse.

Reikia atsižvelgti į tradicijas

Asmuo, pageidaujantis statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo paminklus, antkapius ir kitus kapavietės statinius į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, projektą turi derinti su Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniu padaliniu bei vadovautis numatytais reikalavimais. Riboto laidojimo kapinėse, įsteigtose iki 1940 metų, ir neveikiančiose kapinėse nauji kapo paminklai ir antkapiai gali būti statomi, jeigu jų visai nebuvo ar jie buvo laikini, jeigu seni nusidėvi ar pripažįstami keliančiais avarijos grėsmę.

Nauji statiniai jose gali būti statomi tik iš natūralių arba istoriškai būdingų konkrečioms kapinėms medžiagų. Paminklas negali būti aukštesnis už kitose kapavietėse pastatytus paminklus. Specialistai, apsilankę Neringos etnografinėse kapinėse pastebi, kad šių reikalavimų neringiškiai nėra linkę laikytis.

Numatyta atsakomybė

Anot Neringos savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojos Romualdos Žičkienės, visos reikiamos tvarkos, reglamentuojančios kapinių priežiūrą yra parengtos, tereikia jų laikytis. Šiuo metu Neringoje galioja „Neringos savivaldybės kapinių lankymo ir tvarkymo, žmonių palaikų laidojimo taisyklės“, kurias patvirtinto Neringos savivaldybės taryba.

Taisyklėse numatyta, kad už kapavietės priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektams padaryti pažeidimai ir žala atlyginami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Posėdžio metu sutarta, kad siekiant išsaugoti etnografines kapines, jų autentiškumą būtina informuoti gyventojus apie šių kapinių reikšmę, apie kapaviečių priežiūrai bei antkapiniams paminklams keliamus reikalavimus. Ties etnografinėmis kapinėmis nutarta įrengti informacinius stendus.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja R.Žičkienė pasiūlė parengti informacines atmintines, kuriose būtų pateikta informacija apie etnografinių kapinių priežiūrą. Jos galėtų būtų dalinamos gyventojams išduodant leidimą laidoti.

Anot V.Juškos, riboto laidojimo kapinių statusas nepakeistas į uždarytų, atsižvelgiant į vietos bendruomenę. Šiuo metu svarbiausias uždavinys informuoti vietinę bendruomenę, kad posėdžio metu aptarti nusižengimai nesikartotų.

Komentarai
Temos Kapinės, Neringa
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min