Pirmą kartą istorijoje parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrasis planas, numatantis būtinas ir ilgalaikes uosto plėtros kryptis. Planas suderintas su kone 30 institucijų. Šio plano sprendiniai sudarys prielaidas uostui operatyviai reaguoti į besikeičiančias globalios rinkos sąlygas ir kurti reikiamą uosto infrastruktūrą. Šiuo metu Klaipėdos uosto trūkumais įvardijami nepakankamas gylis ir teritorijų stygius.
„Jau šiuo metu, neturint patvirtinto Klaipėdos uosto bendrojo plano, yra sustabdytas ne vienas uosto plėtros projektas ir prarasti potencialūs uosto teritorijos naudotojai, kurie generuotų pajamas. Bendrasis planas labai svarbus uosto plėtrai, jo tvirtinimo atidėjimas gali turėti nenuspėjamų pasekmių uosto konkurencingumui, nes nuo šio plano priklauso visa uosto – taip pat ir esamo – plėtra“, – teigė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Įgyvendinus Klaipėdos uosto bendrojo plano sprendinius būtų sudarytos sąlygos esamiems ir potencialiems uosto teritorijos naudotojams įgyvendinti įvairius investicinius projektus, vykdyti ir plėtoti veiklą, kuri sukurtų naujas darbo vietas ir generuotų papildomas pajamas į valstybės biudžetą.
„Uostas privalo būti konkurencingas, kad išlaikytų turimus krovinių srautus. Jau dabar privalome matyti ir tolimesnės plėtros kryptį. Matome, kokius ambicingus planus kuria kaimyniniai uostai, kaip didėja laivų parametrai, todėl turime pasirūpinti, kad vienintelis šalies jūrų uostas, kuris yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, būtų konkurencingas ir neatsiliktų nuo globalių tendencijų “, – sakė Vidmantas Paukštė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas.
Uosto bendrojo plano įgyvendinimas svarbus visos Lietuvos ekonomikai, ypač regiono ekonominiam gyvybingumui. Apskaičiuota, kad 1 euras, uosto direkcijos investuotas į infrastruktūros plėtrą ir jos kokybės gerinimą, paskatina vidutiniškai 2 eurų privačias investicijas į uosto suprastruktūrą. Uosto direkcijos investicijos per metus vidutiniškai siekia 32 mln. eurų, o verslas investuoja apie 66 mln. eurų.
Neabejojama, kad nepatvirtinus Uosto bendrojo plano sprendinių, būtų užkirsta galimybė ne tik plėtoti naujas sausumos teritorijas, bet ir modernizuoti esamas uosto teritorijas, panaudoti Vyriausybės nutarimu priskirtas uosto rezervines teritorijas.
Susisiekimo ministerija pabrėžia, jog kartais klaidingai manoma, kad Uosto bendrasis planas yra susijęs tik su išorinio uosto planais. Šiuo metu rengiant Lietuvos bendrąjį planą yra atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV). Išorinio uosto vieta bus parinkta atlikus SPAV ir palyginus du variantus – Melnragę ir Būtingę. Atlikus šias procedūras ateityje bus galima konstatuoti, kurioje vietoje galėtų atsirasti išorinis uostas.
