Susisiekimo ministras E.Masiulis: LRT transliacijos nebus išjungtos

„Aš labai atsakingai vertinu patį išjungimo faktą ir tikrai nenoriu, kad išjungimas įvyktų - puikiai įsivaizduojame, kokį rezonansą tai sukeltų – aš patvirtinu, kad to nebus“, – ketvirtadienį Vyriausybės valandos metu sakė E.Masiulis.

Jis taip pat tvirtino, jog LRTC pavesta konfliktą su LRT spręsti ne grasinimais nutraukti paslaugų teikimą, o civilizuotu keliu – kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo.

„Mes esame pavedę LRTC kreiptis į teismą išieškant šias skolas, ir teisminis kelias šiuo atveju yra pats civilizuočiausias“, – sakė ministras.

LRTC praėjusią savaitę kreipėsi į šalies bei atitinkamų institucijų vadovus, pranešdamas, jog nuo spalio 1 dienos stabdo LRT televizijos programos transliavimą po nesėkmingų derybų su LRT dėl susidariusios skolos likvidavimo. Skola šiuo metu siekia virš 3 mln. litų.

Taip pat ministras tvirtino, jog šiuo atveju, LRT finansiškai nepajėgiant atsiskaityti su LRTC, teks rinktis – arba didinti finansavimą LRT, arba mažinti transliavimo apimtis, nes LRTC „už labdarą“ netransliuos.

„Šiandien sprendimai yra du - vienas sprendimas yra nustatyti tinkamą finansavimą biudžete LRT, norint, kad ji toliau atliktų misiją ir jai pagal įstatymus priskirtas funkcijas, kitas sprendimas – palikus esamą finansavimo lygį reikalauti iš LRT vadovybės pateikti aiškų planą, kokių radijo ar televizijos programų, būtų atsisakyta, ar laiko trumpinimo, nes LRTC tikrai nesiruošia už labdarą teikti šitų paslaugų“, – sakė E.Masiulis.

Pasak ministro, „paslaugos yra teikiamos visoms televizijoms, ir jeigu vienos televizijos susimoka, turi susimokėti ir kitos“, o ne susisiekimo ministras turi reguliuoti, „kurį kanalą išjungti“.

Ministras tvirtino, jog kitą savaitę laukia LRT tarybos atsako, kokių priemonių bus imtasi ieškant išeičių iš esamos situacijos.

Konfliktinė situacija kilo LRT jau beveik metus nemokant visos sumos už LRTC teikiamas paslaugas – tik jos dalį.

LRT centrui moka valstybės skiriamą lėšų dalį, o dėl mokesčio iš komercinių pajamų institucijų vadovai tvirtina visiškai priešingai: LRTC vadovo Algirdo Vydmonto teigimu, nuo praėjusių metų spalio LRT išvis nemoka iš komercinių pajamų, LRT vadovo Audriaus Siaurusevičiaus žodžiais, dalį nustatyto mokesčio LRT moka ir iš komercinių pajamų, bet ne visą nustatytą.

A.Siaurusevičius sako iš LRTC negaunantis atsakymų dėl tarifų skaičiavimo metodikos, kuri jam kelia abejonių.

Iš šiems metams numatytų 43 mln. litų valstybės biudžeto lėšų LRT už Lietuvos radijo ir televizijos centro paslaugas sumokėti buvo skirta 7 mln. litų