„NATO viršūnėse sprendžiami labai rimti mums, Lietuvai, visam Baltijos regionui svarbūs klausimai. Yra didelė tikimybė, kad sekmadienį trys Baltijos vadovai susitiksime su (JAV prezidentu Baracku) Obama. Nes sprendimai, kurie bus patvirtinti pirmadienį ir sekmadienį, praktiškai garantuos Baltijos šalims ilgalaikį karinį saugumą, t.y. bus užtikrinta oro policijos misija virš Baltijos šalių jau ne kas ketveri ar treji metai, o tęstinė. Tikimės tokio patvirtinimo, tai yra preliminariai sutarta“, – sakė D.Grybauskaitė penktadienį Lemonte įvykusiame susitikime su JAV lietuviais.
„Šis (NATO viršūnių – red.) susitikimas padeda paskutinius taškus ir įtvirtina tai, ko siekėme iš tikrųjų, t.y. realios narystės NATO ir realaus, tikro saugumo“, – sakė ji.
NATO vasario pradžioje nusprendė pratęsti oro policijos misiją, kuriai mandatas iki tol buvo suteiktas iki 2014 metų. Tuomet ambasadoriai Briuselyje formaliai patvirtino, kad tai bus ilgalaikė misija su periodinėmis peržiūromis, o Baltijos šalys savo ruožtu įsipareigojo didinti savo indėlį. Priimtas dokumentas yra konfidencialus, tačiau, BNS žiniomis, jame teigiama, kad misijos peržiūra bus atliekama po 2018 metų.
Lietuva siekia, kad Čikagoje oro policijos ilgalaikis tęstinumas būtų pabrėžtas NATO vadovų susitikimo deklaracijoje, tačiau šįkart nebūtų minimi 2018 metai.
Pasak Lietuvos vadovės, Čikagoje „bus realiai patvirtinti gynybos planai Baltijos šalims ir pasakyta dar kartą, kad priešraketinė gynyba bus visų NATO šalių“.
„Kodėl tą miniu kaip labai svarbų dalyką? Nes Rusija visą laiką mėgino spausti NATO ir JAV, kad sutiktų dengti Baltijos šalių teritoriją iš savo priešraketinės gynybos pajėgumų. Tai reiškiam kad NATO šalys būtų padalintos. Mes priešinomės, ypač aš labai griežtai pasisakiau prieš dvejus metus Lisabonoje. Aš labai džiaugiuosi, kad sugebėjome dar kartą pakeisti besiformuojančią Jungtinių Valstijų poziciją ir išsaugojome NATO priešraketinės gynybos vientisumą. Lietuvai ir visoms Baltijos šalims tai yra labai svarbūs sprendimai, kurių mes tikrai tikimės, jie maždaug nuspręsti“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Ji prisiminė, jog tapusi prezidente 2009 metais nustebo, kad Baltijos šalys, būdamos NATO narėmis, tuomet neturėjo NATO gynybos planų.
„Reiškia, mes buvome tik formalūs nariai, ne realūs ir ne apsaugoti. Todėl man teko truputį patriukšmauti, nebuvo lengva, net truputį kaktomuša su JAV administracija iš pradžių... Bet dabar mūsų santykiai iš tiesų labai geri, darbiniai. H.Clinton, pavyzdžiui, jau tris kartus buvo Lietuvoje ir su prezidentu B.Obama aš jau keturis kartus susitikau daugiašaliuose formatuose“, – teigė ji.
D.Grybauskaitė, be kita ko, paragino vietos lietuvių bendruomenę stengtis, kad Amerika išlaikytų dėmesį Baltijos šalims: „Jūs galėtumėte pasistengti, kad kaip besikeistų Amerikoje politinės jėgos, jos nepamirštų, kad Europoje yra Baltijos šalys ir kad iš tikrųjų Europa Amerikai yra svarbi. Iš tiesų, kad dėmesys išliktų ir būtų supratimas, kad Baltijos šalys yra labai sudėtingame regione ir politiškai, ir ekonomiškai. Mes turime kaimynus, kurie darosi vis sudėtingesni“.
Tuo tarpu kalbėdama apie kriterijų, kad gynybos finansavimas pasiektų 2 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto, D.Grybauskaitė sakė, kad Lietuvai šiuo metu tai reikštų papildomas 1 mlrd. litų siekiančias išlaidas.
„Politinis siekis yra gerai, bet tai reikštų papildomai 1 mlrd. litų, jeigu dabar būtų 2 procentai. Vienas milijardas litų. Tik noriu pasakyti, kad įsivaizduotumėte mastus – Lietuvos metinis nacionalinis biudžetas be europinių pinigų yra 18 milijardų. Intencija politinė yra gera, bet mes turime suprasti realybę“, – dėstė ji.
