Galvojo, kad suolai grįš
Kaip pasakojo vieno Žemaitės gatvės namo gyventoja (jos vardas ir pavardė redakcijai žinomi), šioje ir kaimyninėje – Skroblų – gatvėse dar nuo sovietmečio tradiciškai buvo apgyvendinami aklieji ir silpnaregiai. Čia įrengti specialūs turėklai, pritaikyta aplinka, padedanti akliesiems ne tik susigaudyti, bet ir jaustis saugiai bei gerai.
Kaip įprasta bendruomenėse, šioje irgi susiformavo savo tradicijos. Moteris sako, kad vieta, kur gyventojai mėgo rinktis, kalbėtis, tiesiog saulėje pasišildyti, buvę suoliukai šalia laiptinių durų. Tokie, kokius turi tūkstančiai daugiabučių visoje Lietuvoje.
„Suoliukai prie laiptinių čia buvo pastatyti nuo pat to laiko, kai buvo pastatytas namas. Per tiek metų jie ne tik nesugriuvo, bet ir tapo tikru socialinio gyvenimo traukos centru.
Regos negalią turintys kaimynai ar vyresnio amžiaus žmonės nuolat būdavo apsėdę tuos suoliukus – tai yra vieta, kur susitinkama pabendrauti, pailsėti ar tiesiog pasišildyti saulutėje.
Aplinką prižiūrintys kaimynai nuolat rūpindavosi ir suoliukų remontu bei atnaujinimu – jie visi buvo tvarkingi, perdažyti, o kai kurie net visai nauji“, – apie svarbią kiemų detalę pasakojo gyventoja.
Kai buvo pranešta, kad planuojama asfaltuoti daugiabučio kiemą, gyventojai labai apsidžiaugė. Nerimo jiems nesukėlė ir tai, kad suoliukus tam kartui teko nukelti – juk niekas nesitikėjo, kad remonto darbų metu nukelti suoliukai taip ir nebus sugrąžinti.
