Pastaruoju metu jau galima džiaugtis, kad uostamiestis ėmė ieškoti, savų originalių simbolių, kurie atvykėliams primintų aplankytą miestą. Kiniškus laivelius ar puodelius su negrabiai priklijuotais užrašais „Klaipėda“ pamažu keičia saviti, originalūs suvenyrai.
 |
| A.Kripaitės nuotr./Naujovė – 15 litų kainuojantys „konservai“ su pajūrio akmenėliais, smiltimis ar „Raganos plaukais“. |
Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro specialistė Lina Markauskienė džiaugėsi, kad šiemet atsirado naujų originalių suvenyrų, todėl atvykusiems turistams jau yra ką pasiūlyti. Atvirukų kolekciją praturtino nauji vaizdai su senąja Klaipėda, atsirado naujų padėkliukų, įmantriai įpakuotų muilų, magnetukų, originalių dėžučių su miesto simbolika, skirtų vyno buteliams ar arbatai.
Viena didžiausių naujovių – konservų dėžutės su pajūrio akmenėliais, medžio gabalėliais ar lietuvišku smėliu. 15 Lt kainuojantys „konservai“ sulaukia daugelio atvykėlių dėmesio, tiesa, vieni neslepia nesuprantą tokio daikto paskirties, kiti šmaikščiomis lauktuvėmis ketina pralinksminti artimuosius.
„Suvenyrų prekyboje jokių stebuklų nėra. Tik iš šalies atrodo, kad jų labai reikia“, – įsitikinęs suvenyrus gaminančios bendrovės „Espresso spauda“ rinkodaros vadovas Giedrius Jomantas. Istoriją studijavęs ir reklamos sektoriuje ėmęs dirbti vaikinas susirūpino, kad Klaipėda stokoja originalių suvenyrų – visur panašūs atvirukai, puodeliai ar magnetukai, įspausti ant kiniškų ruošinių.
„Ši rinka man pasirodė banali, paprasta ir be jokio subtilumo. Tačiau ką nors pakeisti galima tik po ilgų ieškojimų ir technologinio proceso tobulinimo“, – teigė Giedrius. Visai neseniai jis kartu su kolege pradėjo gaminti medinius magnetukus su Klaipėdos bei Neringos vaizdais.
Pats pabandęs pastovėti už prekystalio vaikinas netrukus įsitikino, kad paklausiausi vos kelis eurus kainuojantys suvenyrai. 10 eurų turistai sutiktų pakloti nebent už tikrai originalų ir išskirtinį gaminį.
„Kažkodėl suvenyrams nenaudojamas Klaipėdos herbe vaizduojamas berniukas arba labai gražus miesto ženklas, pavaizduotas virš buvusios miesto rotušės“, – teigė K.Demereckas.
Be to, ne visi turistai yra vienodai dosnūs. „Su kruizinių laivų turistais yra taip: vokiečių turistai – išlaidesni, ispanai – priešingai, o prancūzai – per viduriuką“, – savo įspūdžius bėrė pašnekovas. Jis neslepia turįs daugybę sumanymų, tačiau abejoja, ar juos pavyks įgyvendinti šiais metais. „Tačiau ateitimi – tikime“, – pridūrė jis.
Mąstė ir apie Anikės figūrėles
Turizmo ir kultūros informacijos centro informacijos tiekimo specialistė L.Markauskienė pastebėjo, kad turistai iš skirtingų šalių domisi labai skirtingais gaminiais. Į Klaipėdą atvykę prancūzai ieško knygų apie Lietuvą ir džiaugiasi suradę leidimus prancūzų kalbomis. Amerikiečiai dažniausiai teiraujasi marškinėlių ar kepuraičių su lietuviškais užrašais. Rusai – magnetukų ar pakabukų su miesto simbolika, ispanai taip pat dairosi įvairių smulkmenų.
Iš visų į Klaipėdą atvykstančių turistų išsiskiria vokiečiai. Besižavėdami vokiečių poeto apdainuota Taravos Anike atvykėliai iš šios šalies daugiau laiko praleidžia prie skulptūros, renkasi atvirukus, knygas su aprašytąja mergaite.
 |
| A.Kripaitės nuotr./G.Jomantas pastebėjo, kad turistai labiausiai domisi smulkiais, vos kelis eurus kainuojančiais, suvenyrais |
G.Jomantas pripažino svarstęs galimybę pradėti gaminti nedideles Anikės kopijas, kurias būtų galima panaudoti ir kaip magnetukus. Tačiau pradėjęs skaičiuoti netrukus įsitikino, kad tam reikia didžiulių investicijų – beveik 3 tūkst. Lt kainuotų forma skulptūrėlei, reikėtų įsigyti ir presą, buvo įvertintos ir išlaidos medžiagoms. „Tai nemaža rizika, nes nežinia, kada pavyks parduoti tūkstančius skulptūrėlių. Tokiam miestui kaip Ryga tai būtų greitai atsiperkanti investicija, bet ne Klaipėdai“, – mano pašnekovas.
Simboliai dar neišnaudoti
Anot Klaipėdos miesto istorijos žinovo, leidyklos „Libra Memelensis“ direktoriaus Kęstučio Demerecko, uostamiestis neišnaudoja visų savo simbolių. „Anikės skulptūra tik visai neseniai pradėta vadinti miesto simboliu. Juk vietoje jos ketinta statyti devyniolikos metrų aukščio M.Mažvydo skulptūrą. Gerai, kad entuziastai laiku susigriebė, nežinia, kaip tuomet būtų buvę“, – sakė pašnekovas.
„Suvenyrų prekyboje jokių stebuklų nėra. Tik iš šalies atrodo, kad jų labai reikia“, – įsitikinęs suvenyrus gaminančios bendrovės „Espresso spauda“ rinkodaros vadovas Giedrius Jomantas.
„Kažkodėl suvenyrams nenaudojamas Klaipėdos herbe vaizduojamas berniukas arba labai gražus miesto ženklas, pavaizduotas virš buvusios miesto rotušės“, – teigė K.Demereckas.
Anot jo, Klaipėda neišnaudoja ir savo, kaip karališko Europos miesto istorijos: juk šiemet sukanka 200 metų po Prūsijos karalienės Luizės, Vilhelmo III žmonos, mirties. Kai Prūsiją ėmė atakuoti Napaleono kariuomenė, karaliai su visu valstybės archyvu ir iždu persikėlė į Klaipėdą. Čia jie gyveno kelerius metus.
„Yra nemažai karališko miesto ikonografijos, tačiau tuo turtu niekas nesinaudoja ir netgi ignoruoja. Skelbiamės švyturio šalimi, bet vaizduojamas švyturys – net ne Klaipėdos, o nežinia, kieno“, – stebėjosi K.Demereckas. Jis priminė, kad 1796 m. statytas Klaipėdos švyturys iš baltų ir raudonų plytų, sumūrytų šachmatine tvarka, buvo vienas pirmųjų Baltijos jūroje. Tačiau, anot leidyklos direktoriaus, niekur nematyti, kad suvenyruose būtų atkurtas tikrasis Klaipėdos švyturys.
Lietuviai taip pat neprimena pasauliui, kad čia gyveno garsusis kompozitorius Richardas Vagneris, Troją atradęs archeologas Henrikas Šlimanas. „Vertėtų prisiminti ir mitus apie Klaipėdos vienuolį, miestą išgelbėjusį sūrį“, – vardijo K.Demereckas. Tačiau, anot jo, simboliai gali būti patys paprasčiausi. Štai prieš kelerius metus daugelis skeptiškai vertino bandymą išleisti atvirukus su briedžiu. Tačiau netrukus įsitikinta, kad briedžio fotografija – viena perkamiausių.
Turistų daugėja
Šiemet atvykstančių turistų į Klaipėdą tik padaugėjo. Tai atskleidžia ir gegužės rezultatai, nors oras tuomet nebuvęs puikus. Skaičiuojama, kad per mėnesį Klaipėdą aplankė apie 9,6 tūkst. turistų. Apie 2 tūkst. jų atvyko savarankiškai, kiti – kruiziniais laivais. Pernai per gegužę iš viso atvyko 8,7 tūkst. turistų.
