Ieškojo kelio
Pasakodamas apie savo veiklą prieš atrandant suvirintojo profesiją, Aidas Ražanauskas pradeda nuo mokyklos baigimo. „Dažno žmogaus gyvenime nutinka nenumatytų ir neplanuotų dalykų. Taip susiklostė ir man, todėl po vidurinės baigimo toliau mokytis nėjau“, – pasakojo pašnekovas.
Teko galvoti, kaip savarankiškai gyventi, todėl Aidas iš karto ėmė dairytis ne į studijų programas, o į darbo rinką. Jaunuolis pradėjo darbuotis operatoriumi polietileninių maišelių gamykloje, tačiau ši veikla jam nebuvo miela. „Aš padirbau kurį laiką ir išėjau, nes nebuvau patenkintas nei atlyginimu, nei darbo sąlygomis“, – kas paskatino ieškoti pokyčių, atviravo pašnekovas.
Tačiau jau tada supratau, kad kai esi nekvalifikuotas, neturi labai daug galimybių.
„Tačiau jau tada supratau, kad kai esi nekvalifikuotas, neturi labai daug galimybių. Turi rinktis tik iš to, ką tau siūlo, ir nelabai gali tikėtis didesnio atlyginimo ar kokių nors dar geresnių sąlygų“, – pasakojo 28-erių vaikinas.
Tada, kaip sako pats Aidas, gyvenime skyrė šiek tiek laiko sau, aplinkiniams. „Vėliau paprašytas padėti trumpam buvau išvykęs į Vokietiją“, – toliau pasakojo pašnekovas. Svečioje šalyje Aidas neužsibuvo. Vis dėlto, kaip besuksi, tikina jaunas vyras, tėvynė traukia, juk myli savo šalį, todėl Aidas grįžo atgal. O tada pirmiausia užsiregistravo Darbo biržoje. „Galvojau, gal ką pasiūlys. Taip ir nutiko, atsižvelgę į amžių Darbo biržos darbuotojai pasiūlė man projektą „Atrask save“, o aš sutikau“, – pasakojo pašnekovas.
Po projekto dažnas jaunuolis renkasi kvalifikacijos mokymus, apie juos pradėjo svarstyti ir Aidas, nes specialybės iki tol jokios neturėjo. Iš pradžių vaikinas svarstė daugelio jaunuolių pasirenkamus savaeigių mašinų vairuotojo mokymus. „Po to gerai pagalvojau, kad vairuoti, gauti tokį pažymėjimą aš galiu ir pats.
Norėjau ko nors išmokti, sužinoti ką nors naudingo. Svajoti gali kiek nori, bet aš stengiausi žiūrėti į realybę, įvertinti dabartinę padėtį. Pradėjau domėtis, kokių siūloma dar galimybių, kokių profesijų reikia darbo rinkoje. Pamačiau, kad suvirintojų paklausa yra, gerų – dar labiau, pamačiau, kad jiems siūlomas visai mane tenkinantis atlyginimas. Taigi ir nusprendžiau būtent to mokytis“, – pasirinkimo motyvus dėstė jaunas vyras.
Džiaugiasi pasirinkimu
Prieš mokymus Aidas tikina jokių lūkesčių neturėjęs, tiesiog pasidomėjo, įvertino profesiją ir pagalvojo – pasirinksiu, pabandysiu ir žiūrėsiu, kaip bus. „Mokymais profesinėje mokykloje esu visai patenkintas. Man sekėsi gerai, mokytojai geri – ir pamoko, ir pajuokauja, pati atmosfera patiko. Gal tik galėčiau pasakyti, kad programa yra kiek suspausta. Ten išdėstomi yra patys pagrindai, jie reikalingi ir naudingi, bet dabar sakyčiau, kad mokyti būtų galima ir daugiau“, – vertino įgytą patirtį jau suvirintoju dirbantis pašnekovas.
Galiausiai vienas iš pažįstamų rekomendavo įmonę, kurioje dabar ir dirbu, atlikti privalomą praktiką. Jai pasibaigus, man pasiūlė toje pačioje įmonėje pasilikti dirbti.
Galvoti apie darbą pagal šią profesiją Aidas pradėjo dar besibaigiant mokymams, pradėjo ieškoti įvairiais būdais – ir internete, ir per pažįstamus, ir per socialinio tinklo „Facebook“ grupes. „Galiausiai vienas iš pažįstamų rekomendavo įmonę, kurioje dabar ir dirbu, atlikti privalomą praktiką. Jai pasibaigus, man pasiūlė toje pačioje įmonėje pasilikti dirbti. Sakė, jog stengiamės ir dirbame sąžiningai, mes sutikome“, – pasakojo Aidas.
„Darbas tikrai įdomus, kiekvieną dieną sužinai, išmoksti, padarai kažką naujo. Svarbiausia, kad tai nėra tik suvirintojo darbas, reikia ir kitų įgūdžių, kompetencijų, kurių nuolat sieki“, – pasakojo Aidas. Jaunas vyras tikino, kad kol kas visiškai nesigaili sprendimo pasirinkti būtent šią profesiją, atvirkščiai – ateityje planuoja kelti kvalifikaciją ir tobulėti.
Besirenkantiems, ką veikti, kokią profesiją pasirinkti, Aidas rekomendavo tik vieną dalyką – kiekviena profesija pasidomėti nuodugniai – įvertinti paklausą rinkoje ir darbo sąlygas, galbūt net pasikalbėti su žmonėmis, kurie jau tuo užsiima. Tada, pasak pašnekovo, didesnė tikimybė nenusivilti.
