Pastaruoju metu siūloma palikti gyventojams teisę savo nuožiūra paskirstyti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio labdarai ir paramai, tačiau prieš keletą savaičių valdantieji ėmė raginti šią teisę apskritai panaikinti arba mažinti nevyriausybines įstaigas finansiškai remiančio GPM dalį iki 1 proc.
Nevyriausybininkai piktinasi, kad pastarieji siūlymai nebuvo su jais derinami.
„Net ir tuo atveju, jei koalicija vienoje ar kitoje kavinėje susitarė, ką darys, pats principas šnekėjimosi su pilietine visuomene nesuprantamas. Visgi 2 proc. galimybė nevyriausybiniam sektoriui yra pati aktualiausia, ir tokie klausimai negali būti sprendžiami be nevyriausybinio sektoriaus“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Šarūnas Frolenko.
Anot NVO atstovų, Vyriausybė apskritai linkusi bendrauti su NVO tik formaliai ir žarsto pažadus, kurie ir lieka pažadais.
„Bendradarbiavimo su valdžios sektoriumi vis dar pasigendama. Socialinis dialogas su Lietuva buvo viešųjų ryšių akcija, Vyriausybės surengta, kaip pateikti ataskaitą visuomenei, ką Vyriausybė ketina daryti ateinančiais metais. Iš to gavosi realus šnipštas“, – tvirtino Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas.
Nevyriausybininkai siūlė užuot svarsčius atimti iš organizacijų 2 proc. pajamų mokesčio taupyti kovojant su kontrabanda, mažinant išlaidas infrastruktūrai – keliams, valstybinių pastatų renovacijai ir panašiai.Nevyriausybininkai kritikavo ir esamą 2 proc. GPM paskirstymo įvairioms organizacijoms tvarką, kurią jie sako raginantys pakeisti nuo 2006 metų.
Anot NVO atstovų, dabartinė tvarka neskaidri, skatinanti korupciją, o didžioji pilietinę visuomenę turinčių remti pinigų nukeliauja į biudžetininkų – mokyklų, ligoninių – kišenes.
Tačiau daryti šios tvarkos skaidresnės ir eliminuoti iš pretendentų į paramą biudžetinių įstaigų nei dabartinė, nei ankstesnė valdanti koalicija nesiima esą todėl, kad tokie sprendimai būtų nepopuliarūs ir sulauktų pasipriešinimo tiek iš biudžetininkų, tiek iš visuomenės.
Š.Frolenko teigimu, tai, kad laisvai žmonių paskirstoma pajamų mokesčio dalis gali atitekti biudžetininkams, kurie ir taip išlaikomi iš mokesčių mokėtojų pinigų, iškreipia valstybės modelį. Nevyriausybininkai tvirtino, jog kai kurios mokyklos atvirai reikalauja moksleivių tėvų pervesti joms 2 proc. GPM.
Nacionalinės vartotojų konfederacijos viceprezidentė Alvita Armanavičienė pareiškė, kad 2 proc. pajamų mokestis neturėtų būti skiriamas anonimiškai, nes tai esą atveria kelią savavaliavimui ir korupcijai.
„Organizacijos nežino, kurie žmonės skyrė 2 proc. paramą. Ta pinigų suma dalinama savo nuožiūra mokesčių inspekcijos arba politikų pasiūlymu“, – tvirtino ji.
Nevyriausybininkai siūlė užuot svarsčius atimti iš organizacijų 2 proc. pajamų mokesčio taupyti kovojant su kontrabanda, mažinant išlaidas infrastruktūrai – keliams, valstybinių pastatų renovacijai ir panašiai.
Anot M.Žaltausko, šalyje veikia per 20 tūkst. įvairių nevyriausybinių organizacijų.
Atsisakyti 2 proc. GPM skirstymo siūlė koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis.
Lapkričio viduryje premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad nevyriausybines įstaigas finansiškai remianti gyventojų pajamų mokesčio dalis galėtų likti valstybės biudžete, nes ji dažniausiai nukeliauja biudžetinėms įstaigoms.
Vėliau Seimo valdantieji siūlė nuo kitų metų leisti gyventojams labdarai ir paramai savo nuožiūra paskirstyti perpus mažiau – 1 proc. pajamų mokesčio, eliminuojant iš pretendentų į paramą biudžetines įstaigas.
Pastaruoju metu siūloma esamos 2 proc. paskirstymo tvarkos nekeisti.
Paramos gavėjams 2008 metais gyventojai pervedė 58,8 mln. litų.
Didžiausią dalį paramai skirtų lėšų – 20,9 mln. litų (36 proc.) gavo valstybės ir savivaldybių įstaigos, 17,6 mln. litų (30 proc.) – asociacijos, 7,8 mln. litų (13 proc.) – viešosios įstaigos, 4,3 mln. litų (7 proc.) – labdaros ir paramos fondai, 3 mln. litų (5 proc.) atiteko gyvenamųjų namų, sodininkų bendrijoms.
