Daugiau nei dešimt metų Lietuvoje slaugytoja tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje dirbusi Vilija seniai turėjo svajonę padirbėti svetur, pamatyti kitus darbo metodus, aplinką ir darbo galimybes. Tik ryžtingesnis už Viliją buvo jos vyras, jai pačiai nežinant užpildęs paraiškos formą darbui Švedijos sveikatos sistemoje.
Išmokusi švedų kalbą šiandien Vilija dirba universitetinėje ligoninėje Malmės mieste.
Pirmosios dienos – su streso prieskoniu
Šiuo metu pašnekovė komandiruotėje jau antrą kartą. Pagal kompanijos „Orange Group Baltic“ programą dirbanti Vilija teigia jau apsipratusi naujoje darbo aplinkoje, bet pirmąją savaitę atsimena su baime: „Pasakysiu labai atvirai – tikrai bijojau, bet manau, jog tai natūralu. Visgi buvo pirmieji žingsniai aplinkoje, kur daug kas nauja – ne tik kalba, bet ir darbo sąlygos bei priemonės. Tačiau dabar jau viskas stojosi į savo vėžes ir pradėjau dirbti savarankiškai, mat pirmąsias savaites buvau apmokoma senbuvių.“
Net pradėjusi dirbti savarankiškai jaučiu kolegų palaikymą.
Stresą įveikti ir greitai adaptuotis Vilijai padėjo kolegos: „Mano kolektyvas labai paslaugus ir geranoriškas. Net pradėjusi dirbti savarankiškai jaučiu kolegų palaikymą. Mano skyriuje netgi yra už darbuotojų gerovę atsakingas kolega. Tad nereikia priklausyti profsąjungoms tam, kad būtų tinkamai atstovaujami tavo interesai.“
Paromis nedirbama
Vilija dirba skyriuje, į kurį atvežami galvos traumas patyrę pacientai. Pastarųjų nebūna daug, maksimaliai aštuoni vienu metu. Tačiau kartais sužalojimai būna labai sunkūs, todėl įtampos netrūksta.
„Dirbu naktinėje pamainoje, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad naktimis miegame. Šiame skyriuje gydomiems pacientams yra būtina sveikatos būklės kontrolė, kuri atliekama kas dvi valandas. Tad ir nakties metu darbo netrūksta“, – apie darbą pasakoja Vilija.
Naktį skyriuje dirba dvi slaugytojos ir viena padėjėja. Taigi viena slaugytoja yra atsakinga už keturis pacientus. Jeigu nutinka taip, kad viena jų turi mažiau darbo, visuomet padeda kitai.
„Palyginusi darbą čia ir Lietuvoje vienu pagrindinių skirtumų įvardinčiau darbo valandas. Švedijoje po budėjimo naktį niekada niekas nepasiūlys pasilikti rytinėje pamainoje ir padirbėti iki pietų. Darbuotojo poilsiui skiriamas didelis dėmesys, atidžiai sekamas jo darbo grafikas. Todėl darbui pasibaigus perduodame pamainą ir važiuojame namo ilsėtis, – pasakoja Vilija. – Tuo metu Lietuvoje, norint daugiau uždirbti, tekdavo aukoti laisvą laiką ir dirbti paromis.“
Slaugytojo darbo diena Švedijoje
Tikrieji darbai prasideda pamainos perdavimu – slaugytojos informuojamos apie naujus pacientus, esamų būklę. Susipažinus su situacija pradedamos pacientų vizitacijos.
„Slaugytojas – tai arčiausiai paciento esantis žmogus, todėl juo sergantysis turi pasitikėti. Taigi, su kiekvienu nauju pacientu susipažįstame artimiau, prisistatome, kad jis žinotų, į ką kreiptis. Toks dėmesys ligos užkluptam žmogui labai svarbus“, – kalba moteris.
Švedijoje po budėjimo naktį niekada niekas nepasiūlys pasilikti rytinėje pamainoje ir padirbėti iki pietų.
Rytines procedūras dažniau už slaugytojas atlieka padėjėjos. Vilija atkreipia dėmesį, kad slaugytojų padėjėjoms Švedijoje priskiriama daugiau atsakomybių nei kad Lietuvoje: „Padėjėja – tai ne sanitarė. Padėjėjos atlieka pilną paciento kontrolę, o mano skyriaus atveju, pažymi ir neurologinius simptomus, sukoordinuoja tyrimų, kuriuos reikia atlikti pacientui, grafiką. Taigi jų darbo indėlis – reikšmingas.“
Slaugytojas ne tik Švedijoje, bet apskritai visoje Skandinavijos sveikatos sistemoje yra dešinioji gydytojo ranka. Todėl ir rytinės vizitacijos vykdomos tik kartu su slaugytojomis. Pastarųjų atsakomybėje – gydytoją išsamiai supažindinti su paciento būkle, išsakyti jo pageidavimus.
„Pasibaigus vizitacijoms diena teka įprasta vaga – pacientų kontrolė vykdoma kas dvi valandas, skiriami vaistai, perrišamos žaizdos. Viskas beveik taip pat, kaip Lietuvoje, tik čia, jeigu randame laisvesnę minutę – ilsimės, skaitome specializuotą literatūrą, dalinamės patirtimi. Apskritai daug dėmesio skiriama darbuotojų tobulėjimui – sukurti darbuotojų tobulinimosi centrai su visa reikiama medžiaga bei priemonėmis, organizuojamos įvykių simuliacijos ir kiti mokymai“, – kalba Vilija.
