Metinis nuosmukis buvo didžiausias nuo 1982 metų, kuomet buvo pradėta taikyti dabartinę skaičiavimo metodiką, tačiau jis buvo mažesnis už preliminariai skelbtą 8,2 proc. įvertį.
Palyginti su šių metų pirmuoju ketvirčiu, BVP balandžio–birželio mėnesiais sumažėjo 8,3 proc. ir nuosmukis taip pat buvo rekordinis.
Vartotojų išlaidos antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, smuko 7,7 proc., verslo investicijos sumenko 4,5 proc., o valstybės išlaidos – 2,4 procento.
Eksportas krito 18,2 proc., o importas – 12,9 procento.
Nors Švedija nebuvo įvedusi oficialaus karantino, šalies ekonomika nuo COVID-19 pandemijos nukentėjo ne mažiau negu kitų šalių ūkiai, sako ekspertai.
Gyventojai laikėsi socialinio atstumo reikalavimų, o kelionės buvo apribotos ir tai suvaržė vartotojų paklausą tam tikrose ekonomikos srityse.
Prie ūkio nuosmukio prisidėjo ir eksporto kritimas.
Statistikos portalo „Worldometer“ duomenimis, Švedijoje buvo patvirtinta daugiau kaip 86 tūkst. koronaviruso atvejų, o mirė daugiau kaip 5,8 tūkst. užsikrėtusiųjų. Nors mirties atvejų Švedijoje užfiksuota daugiau negu kaimyninėse Skandinavijos šalyse, šis rodiklis buvo mažesnis negu tokiose Europos šalyse kaip Didžioji Britanija, Prancūzija ar Belgija.
