Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras pranešė, jog laikinosios sostinės gydymo įstaigų medikai jau gelbsti pirmąsias šios žiemos šalčių aukas. Tačiau savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė Alina Didžiokienė BNS teigė kol kas neturinti duomenų, kiek žmonių mieste nukentėjo nuo speigo.
„Kol kas neturiu tų duomenų, bet yra faktų, kad tai vyksta (yra nušalusiųjų – BNS), ypač jei žmonės neblaivūs kažkur parkritę buvo“, – sakė A.Didžiokienė.
Jei šaltu oru tenka eiti į lauką, visuomenės sveikatos specialistai pataria avėti patogiais, ne per ankštais batais, vilkėti šiltais drabužiais. Dirbant šaltyje patariama sočiai maitintis ir daryti pertraukas, kurių metu reikia pabūti šiltoje patalpoje, pailsėti, išgerti karštos kavos ar arbatos. Negalima eiti į lauką pasitepus kremu, kurio sudėtyje yra vandens.
Nušalimas – tai audinių pažeidimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmų. Dėl nušalimo pakinta kraujagyslių sienelės ir sutrinka audinių mityba, vystosi audinių nekrozė (audiniai žūsta). Dažniausiai nušalamos galūnės – kojos, rankos bei veido dalys – ausys, nosis, skruostai.
Daug greičiau nušąla sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, vartojantys kai kuriuos vaistus, išsekę, pavargę, neblaivūs asmenys. Pastariesiems nuo alkoholio išsiplėtusios kraujagyslės trumpam suteikia šilumos pojūtį, tačiau ji į aplinką išsiskiria dar greičiau.
Nušalusi oda pabąla, po to pamėlynuoja. Nušalusią vietą skauda, tačiau apmirus audiniams skausmas išnyksta. Tose vietose gali atsirasti žaizdų, į jas gali patekti infekcija. Nušalusias galūnes gali tekti amputuoti.
Nušalusią vietą reikia atšildyti kambario temperatūros vandeniu, nukentėjusiajam duoti gerti karštos arbatos ar kavos. Negalima nušalusios vietos niekuo trinti ar šildyti karštu vandeniu. Jeigu atšildant atsiranda pūslių, reikia liautis šildyti, nušalusią vietą uždengti steriliu tvarsčiu, užkloti minkštu, bet ne šiltu audiniu ir vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.
