Šventosios uoste jau sutvarkytos prieigos, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, laivų nuleidimo vieta, žvejams reikalinga laivų laikymo infrastruktūra. Šventosios uosto vadovo Mindaugo Skritulsko teigimu, į šiuos darbus investuota apie 5 mln. eurų Europos Sąjungos ir Palangos miesto savivaldybės lėšų.
Šį rudenį pradėtas reikšmingas etapas, kuris turėtų iš esmės pakeisti laivybos sąlygas: planuojama pastatyti molus ir pagilinti įplaukimo kanalą iki keturių metrų. Pasak uosto vadovo, darbams numatyti dveji metai. Juos atlikus uostas galėtų priimti ne tik žvejų laivus, bet ir jachtas bei didesnius pramoginius katerius. Projekte numatyta galimybė ateityje priimti iki 35 metrų ilgio laivus.
„Molai leis visavertiškai naudoti uostą ir priimti daugiau įvairių laivų. Tikimės, kad į Šventąją atplauks žmonės ne tik iš kitų Lietuvos uostų, bet ir iš kaimyninių šalių ar Skandinavijos“, – teigia M. Skritulskas.
Uosto paskirtis galėtų būti ir platesnė. M. Skritulsko teigimu, jis galėtų būti naudingas pasienio bei krašto, taip pat – netoliese esančio Būtingės terminalo apsaugai. Jei jūroje būtų plėtojamas vėjo elektrinių parkas, Šventoji galėtų tapti jį aptarnaujančių laivų baze.
Prie vandens – vieta pasivaikščioti ir susitikti
Uosto plėtra turėtų pakeisti ne vien vaizdą akvatorijoje.
Pietinis molas bus 647,5 metro ilgio, šiaurinis – 402,5 metro. Palei visą pietinio molo ilgį numatyta 9 metrų pločio promenada, skirta pėstiesiems ir uosto lankytojams. Tad vaikštant čia, bus galima stebėti jūrą, paplūdimius ir įplaukiančius laivus. Ši lankytojams atvira erdvė taps vienu ryškiausių būsimojo uosto akcentų, nes bus beveik 200 m ilgesnė už Palangos tiltą.
Šiaurinis molas pirmiausia atliks krantosauginę funkciją – sulaikys smėlio sąnašas ir padės užtikrinti stabilų įplaukos funkcionavimą. Dėl savo konstrukcijos jis nebus skirtas lankytojams ar pasivaikščiojimams.
Taip pat projektuojama apie 500 metrų ilgio krantinė, kuri susijungtų su molu. Jo prieigose numatyta aikštė renginiams ir žmonių susibūrimams.
„Uostas yra tarsi didžiulis teatras – laivai, žmonės ir renginiai suteikia vietai savitą ritmą. Tikiu, kad ilgainiui ši teritorija taps viena svarbiausių Šventosios susitikimų ir pasivaikščiojimų vietų“, – sako uosto vadovas.
Uostas yra tarsi didžiulis teatras – laivai, žmonės ir renginiai suteikia vietai savitą ritmą.
Daugėjant laivais atvykstančių žmonių, reikėtų ir daugiau paslaugų, kai kurios jų, anot M. Skritulsko, galėtų atsirasti pritraukus privačių investuotojų.
Uoste taip pat baigiamas rengti buriavimo mokyklos projektas - ateityje čia buriuoti galės mokytis vaikai ir šeimos. Būsimoje buriavimo mokykloje bus įrengtos mokymosi ir sportavimo erdvės, treneriams, personalui, burių sandėliavimui ir kitoms reikmėms skirtos patalpos.
Planuojama funkcionaliai išnaudoti ir dalies statinio stogą – čia numatoma įrengti lauko terasą. Ši erdvė taps ir puiki vieta ilsėtis joje grožintis Šventosios uosto bei upės vaizdais, ir rengti čia vaikams skirtus renginius.
Aikštelėje prie mokyklos numatyta vieta, kur puikuosis "Optimist" tipo laiveliai, skirti vaikams buriuoti. Suprojektuotas ir patogus slipas nuleisti sparnuotus laivelius į upę bei ja išplaukti į atvirą jūrą.
Bendruomenės namai – gyvenimui visus metus
Kitas Šventosios pokytis susijęs su vietos gyventojų kasdienybe. Šiuo metu miestelyje nėra bendruomenės namų. Sklype, kuriame jie bus statomi, veikia Šventosios seniūnija, gyventojus aptarnauja savivaldybės skyrių atstovai.
Naujajame pastate planuojama sutelkti seniūniją, biblioteką, pašto skyrių, administracines ir specialiųjų tarnybų patalpas. Čia taip pat numatyta 150 vietų renginių salė, vieta kavinei bei priedangos patalpos. Pastato zonos bus suplanuotos taip, kad gyventojus aptarnaujančios įstaigos ir specialiosios tarnybos turėtų atskirus įėjimus bei privažiavimus.
Bus sutvarkyta ir visa aplinka – įrengta lankytojams skirta 29 vietų automobilių stovėjimo aikštelė su elektromobilių įkrovimo vietomis, renginių aikštė, poilsio erdvės, patogūs pėsčiųjų takai, modernus apšvietimas. Visa teritorija bus pritaikyta žmonėms su negalia.
Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus patarėjas Alvidas Bacius sako, kad pagrindinis sumanymas – gyventojams reikalingas paslaugas sutelkti vienoje vietoje.
„Žmonėms bus paprasčiau tvarkyti kasdienius reikalus, kai seniūnija, paštas ir kitos paslaugos veiks viename pastate. Tačiau norime, kad tai būtų daugiau nei paslaugų centras – Šventajai reikia ir savos erdvės susitikimams, kultūrai bei bendruomenės iniciatyvoms“, – teigia A. Bacius.
Naujųjų namų renginių salėje galėtų vykti koncertai, paskaitos, diskusijos ir šventės, o ekspozicijų erdvėse – parodos, pristatančios vietos žmonių kūrybą ar Šventosios istoriją.
„Ši erdvė bus reikalinga ne tik vasarą, kai į Šventąją atvyksta poilsiautojai. Siekiame, kad bendruomenės namuose miestelio gyvenimas vyktų visus metus – žmonės galėtų čia mokytis, kurti, rengti susitikimus ir tiesiog būti kartu“, – sako A. Bacius.
Siekiame, kad bendruomenės namuose miestelio gyvenimas vyktų visus metus.
Statybos rangos sutartis jau pasirašyta, pradėtas pasirengimas darbams. Bendruomenės namus numatoma pastatyti per 26 mėnesius.
Norima atverti švyturį
Dar vienu Šventosios traukos objektu ateityje galėtų tapti 1957 metais pastatytas švyturys. Šiuo metu lankytojai į jį patekti negali. Savivaldybė planuoja rekonstruoti bokštą ir šalia esančius pastatus, sutvarkyti teritoriją bei pritaikyti kompleksą visuomenei.
Pagal numatytą viziją 39 metrų aukštyje bus įrengta apžvalgos aikštelė, į kurią būtų galima kilti laiptais arba liftu. Taip pat bus sutvarkytas greta švyturio esantis pastatas, kuriame galėtų veikti švyturių muziejus ir renginių erdvė. Numatyta sutvarkyti ir pėsčiųjų takus, apšvietimą, želdinius ir automobilių stovėjimo aikštelę.
„Švyturys yra svarbi Šventosios pajūrio kraštovaizdžio dalis, tačiau dabar žmonės negali jo aplankyti. Norime sutvarkyti ne tik patį bokštą, bet ir jo aplinką, kad ši vieta taptų įdomi tiek gyventojams, tiek miestelio svečiams“, – sako A. Bacius.












