Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 25, 12:14

Šviesa tunelio gale – paaiškėjo Vilniaus gatvės Kaune grindinio akmenų likimas

Kauno miesto savivaldybė ir paveldosaugininkai pagaliau rado kompromisą – šiuo metu dulkanti pagrindinė Kauno Senamiesčio pėsčiųjų gatvė turėtų būti sutvarkyta iki vasaros pabaigos. Pasirinktas autentiškų nugludintų ir tašytų akmenų derinys, taigi dalis originalių akmenų sugrįš į savo vietą nenulyginti. Teismo procesas turėtų būti nutrauktas.
Grindinio klojimo darbai Vilniaus gatvėje Kaune
Grindinio klojimo darbai Vilniaus gatvėje Kaune / Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Praėjusį savaitgalį vykusį savo gimtadienį bei upių santakoje nuskambėjusią antrąją Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalį „Santaka“ Kaunas pasitiko su vis dar „išrausta“ pagrindine senamiesčio pėsčiųjų gatve.

Tiek miesto svečiai, tiek kauniečiai piktinosi valdžios sprendimu Vilniaus gatvę rekonstruoti tais metais, kai Kaunas matuojasi Europos kultūros sostinės karūną. Eiti per skalda išklotą grindinį nėra lengva, o ir „dulkėto žvyrkelio“, vedančio į miesto širdį, vaizdas šventiškai nusiteikusių praeivių akių tikrai nežavėjo.

Teismas turėjo priimt sprendimą

Rekonstrukcija užsitęsė dėl to, kad paveldosauga suabejojo savivaldybės noru nušlifuoti iki tol čia gulėjusius grindinio akmenis.

Aktyvi diskusija dėl Vilniaus gatvės grindinio vyko nuo pat kapitalinio remonto pradžios. Pagal parengtą projektą savivaldybė kėlė pagrindinį tikslą – šią senamiesčio atkarpą pritaikyti visiems kauniečiams ir miesto svečiams – tiek neįgaliesiems, tiek ir tėveliams su vežimėliais. Anksčiau dėl grubių akmens nelygumų ši gatvė buvo įveikiama toli gražu ne visiems.

Atlikti visus darbus planuota iki vasaros.

Ginčas tarp savivaldybės ir paveldosaugos net persikėlė į teismą – Kauno valdžia apskundė Kultūros paveldo departamento reikalavimą stabdyti akmenų pjovimo darbus. Gegužės 3 dieną teismas turėjo tarti galutinį žodį – leisti savivaldybei apdoroti akmenis, o gal, anaiptol – priversti juos saugoti, tačiau posėdis buvo nukeltas.

„Kauno miesto savivaldybės administracija paprašė teismo skirti dar laiko taikos sutarties sudarymui. Visos šalys su tuo sutiko, todėl teismo procesas atidėtas iki 2022 metų birželio 14 dienos 13 valandos“, – 15min informavo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų vyriausioji specialistė Evelina Talalienė.

Kauno miesto savivaldybės nuotr./Grindinio klojimo darbai Vilniaus gatvėje Kaune
Kauno miesto savivaldybės nuotr./Grindinio klojimo darbai Vilniaus gatvėje Kaune

Teismas, pasak jos, pasiūlė taikos sutartį šalims atsiųsti kuo greičiau iki kito posėdžio.

„Kol kas taikos sutartis dar negauta“, – patikino teismo atstovė.

Rado kompromisą

15min kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę. Klausta, kada gi bus pasirašyta ta minėta taikos sutartis. Atsakymų teko palaukti keletą savaičių.

Galiausiai gegužės 25 dieną Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis redakciją informavo, kad Kauno savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas rado kompromisą dėl Vilniaus gatvės grindinio akmenų.

Būtent dėl to, pasak jo, neprireikė ir tolesnių teisminių procesų.

Paaiškėjo, kad baigus kapitalinį remontą, šią vaizdingą erdvę dengs autentiškų nugludintų ir tašytų akmenų derinys.

Kauno miesto savivaldybės nuotr./Pavyzdinis grindinio ruožas Vilniaus gatvėje
Kauno miesto savivaldybės nuotr./Pavyzdinis grindinio ruožas Vilniaus gatvėje

„Akmuo tašytu paviršiumi nuguls gatvės pakraščiuose. Taip pat iš nelygintų akmenų bus įrengti ir borteliai bei lietaus nubėgimo latakai. O centrinę gatvės dalį, kaip ir planuota projekte, ties viduriu papuoš lygi ir visiems pėstiesiems patogi akmenų danga“, – kompromiso turinį išdėstė A.Pakalniškis.

Darbus baigs per vasarą

Jau kuris laikas Vilniaus gatvėje klojami gabro šaligatviai – atlikta apie du trečdaliai darbų.

Šią savaitę autentiškais akmenimis pradėta grįsti ir pati pėsčiųjų gatvė.

„Kadangi diskusija dėl akmens grindinio dangos užsitęsė, planuojama, kad iki Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos rangovai paklos atkarpą nuo Rotušės aikštės iki Palangos gatvės. Visą šią Senamiesčio pėsčiųjų arteriją planuojama sutvarkyti iki vasaros pabaigos“, – pažadėjo A.Pakalniškis.

Pasak jo, savivaldybė sieks, kad rangovai dirbtų maksimaliomis pajėgomis ir grindinio klojimo darbus užbaigtų iki rugpjūčio pradžios.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Aloyzas Pakalniškis
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Aloyzas Pakalniškis

Autentiškų akmenų liks apie 25 proc.

Iš gegužės 4 dieną vykusio Kultūros paveldo departamento, Kauno miesto savivaldybės bei rangovų („Autokaustos“) atstovų pasitarimo protokolo matyti, kad savivaldybė pateikė naują Vilniaus gatvės grindinio darbų brėžinį. Jis parengtas atsižvelgus į išsakytas pastabas. Buvo pritarta ir dėl siūlių tarp akmenų užpildymo cementiniu mišiniu.

Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus pasitarimo metu patikino, kad jei pavyks su pastabomis suderinti pateiktą brėžinį, paveldosaugininkai svarstys apie anksčiau pateikto reikalavimo stabdyti Vilniaus gatvės rekonstrukcijos darbus atsiėmimą. Tokiu atveju savivaldybė atsiimtų skundą, pateiktą teismui, ir byla užsibaigtų.

Brėžinio detalė/Suderintas galutinis Vilniaus gatvės Kaune grindinio brėžinys
Brėžinio detalė/Suderintas galutinis Vilniaus gatvės Kaune grindinio brėžinys

S.Stoškus informavo, sausio mėnesį su antstoliu apžiūrėjęs saugomus Vilniaus gatvės akmenis ir nustatęs, kad autentiškų patenkinamos ir geros būklės akmenų, kurie gali būti panaudojami neapdirbti, yra išlikę apie 20-25 proc. Kitų akmenų paviršius pažeistas ir juos išklojus, apsunkintų judėjimą.

Taigi galima tikėtis, kad autentiški neapdirbti akmenys, baigus Vilniaus gatvės rekonstrukciją, sudarys apie 30 proc. viso grindinio.

Reikalauti iš rangovo sudėti daugiau nekeisto paviršiaus akmenų, paveldosaugininko teigimu, nėra teisinio pagrindo.

Likusi akmenų dalis bus nugludinta neva minimaliai.

Nulygintas akmuo – ne trinkelė

Paveldosaugininkai išreiškė viltį, kad bus ieškoma galimybės įkomponuoti pavienius autentiškus akmenis ir nulygintuose gatvės paviršiuose.

Norint išlaikyti lygaus šaligatvio trasą, įvažose siūloma naudoti lygintą akmenį arba lygaus paviršiaus tašytą akmenį.

Projekto vadovė Vilija Skėrienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad kai kuriose vietose Vilniaus gatvės grindinys buvo suklotas dideliais tarpais, todėl dabar grindinio akmenų gali trūkti, tačiau pažadėjo ieškoti tinkamų papildomų akmenų.

Paveldosaugininkų, kurie žada dalyvauti pirminiuose grindinio klojimo etapuose ir stebėti, ar viskas vykdoma tinkamai, teigimu, nulygintas akmuo nelaikytinas trinkele ar plokšte, nes kiekvienas išlaiko individualumą.

Jie taip pat nurodė, kad gatvės grindiniui turi būti naudojamas 12-16 cm storio tašytas akmuo pjautu paviršiumi. Siūlyta, kad kuo arčiau Rotušės aikštės, tuo akmenys grindinyje būtų natūralesni.

Rangovo atstovai pasitarime savo nuomonės šiais klausimais nepareiškė, tikino, kad laukia taikaus susitarimo tarp abiejų šalių.

Pakeistos požeminės komunikacijos

Vilniaus gatvės kapitalinis remontas prasidėjo praėjusių metų liepą. Dėl gilių tranšėjų aklinai uždarytoje atkarpoje nuo Rotušės aikštės iki pat Laisvės alėjos bendrovė „Kauno vandenys“ atnaujino dar nuo tarpukario giliai po žeme neliestas požemines komunikacijas.

Iš viso pokyčių sulaukė apie 1,7 km lietaus nuotekų surinkimo, kone kilometras vandentiekio ir beveik 300 metrų buitinių tinklų, besidriekiančių po žeme 4–5 metrų gylyje.

Visus kasimo darbus Vilniaus gatvėje akylai stebėjo archeologai, tuo pačiu aptikę juos sudominusių įvairių laikotarpių radinių – monetų, puodų šukių ir gyvūnų kaulų.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min