Anot šalies vadovo, valstybės atkūrimas atvėrė neribotų laisvės galimybių. Iki tol daugelio mąstymą ir įpročius saistę cenzūros pančiai išnyko, o galiojusios taisyklės ir apribojimai tapo atgyvena naujojoje laisvės tikrovėje, todėl teko išmokti daug naujų dalykų.
„Privalėjome naujai suprasti savąją tapatybę, keisti mąstymą ir santykį su valstybe bei jos istorija. Teko mokytis įvardyti Lietuvai svarbius tikslus ir atrasti demokratinių būdų, kaip jų siekti drauge su kitais mūsų bendrapiliečiais,“ – kalbėjo V. Adamkus.
Prezidentas prieš dešimt metų inicijavo Švietimo gairių rengimą. „Tuomet pavyko suburti grupę žmonių – profesionalų ir entuziastų, kurie ir parengė šį dokumentą, tapusį pagrindu Valstybės švietimo strategijai 2003–2012 metais,“– sakė V. Adamkus.
Prezidentas pabrėžė, kad šiandien, kaip ir prieš dešimt metų, labai svarbu švietimo tikslus atskirti nuo priemonių jiems pasiekti.
„Švietimas turi ne vien suteikti žinių, bet ir ugdyti atsakingas asmenybes, gebančias prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir už valstybės, kurioje gyvena, ateitį. Nes tik atkakliai siekianti žinių ir įgytas žinias gebanti pritaikyti visuomenė galės nesibaimindama žengti į ateitį,“ – kalbėjo Lietuvos Prezidentas. Šalies vadovo įsitikinimu, šiandien šie uždaviniai yra dar aktualesni nei anksčiau.
Šalies vadovas, kalbėdamas apie pagrindines švietimo problemas, teigė, kad nebuvo aiškiai ir pamatuotai įvardyti naują švietimo kokybę atskleidžiantys rezultatai, kurių buvo siekta. „Esu tikras, kad pradiniai Švietimo gairėse numatyti principai ir reformos kryptys yra aktualios ir šiandien. Tačiau reformos vykdytojams pritrūko drąsos suformuluoti ambicingus uždavinius ir neužteko atkaklumo jų siekti,“ – kalbėjo prezidentas.
Be to, pasak valstybės vadovo, buvo užmiršta, kad švietimo sistema yra nedaloma ir jos atskiros dalys turi glaudžiai sietis tarpusavyje. Prezidento teigimu, nebuvo parengta ilgalaikė aukštojo mokslo strategija, o mokslo ir studijų pertvarka įstrigo svarstymuose ir skirtingų grupių interesų derinimuose. Profesinis mokymas netapo patrauklesnis jaunimui.
Šalies vadovas pažymėjo, kad svarstant švietimo problemas dažnai į antrą planą nustumiami pradiniai švietimo uždaviniai. „Dar ir šiandien daugiau dėmesio skiriama problemoms pačioje švietimo bendruomenėje, tačiau visiškai pamirštami valstybės ir visuomenės tikslai, prie kurių švietimas jaunimą privalo artinti. Todėl šiandien visuomenė nepasitiki jau ne tik švietimo reforma, bet ir pačia švietimo sistema,“– kalbėjo V.Adamkus.
Prezidentas V. Adamkus išreiškė įsitikinimą, kad geri rezultatai yra kur kas svarbesni už geras ar geresnes formuluotes. „Norėčiau, kad sutelktomis jėgomis ir kartu visi siektume bendrų tikslų ir užverstume dabartinio švietimo reformos etapo puslapį džiaugdamiesi pasiektais rezultatais,“ – kalbą baigė Lietuvos vadovas.
