Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius: mitas, kad jaunimas bėga iš Lietuvos, paneigtas

Tradicinė Vilniaus universiteto studentų eisena
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Tradicinė Vilniaus universiteto studentų eisena
Šaltinis: 15min
0
A A

Švietimo ir mokslo ministerija pristatydama savo užsakyto tyrimo duomenis didžiuodamasi pareiškė: dauguma Lietuvos moksleivių ketina likti ir studijuoti mūsų šalies aukštosiose mokyklose, o ne rinktis užsienio universitetus. Esą tokie duomenys gauti apklausus 60-ies mokyklų vyresniųjų klasių moksleivius ir tvirtai paneigia mitą, kad jaunimas tik ir trokšta pabėgti iš Lietuvos.

Bendrovės „RAIT“ atliktos apklausos duomenimis, į užsienio aukštąsias mokyklas kelti sparnus ketina tik 16 proc. Lietuvos moksleivių. Jie savo sprendimą motyvuoja tuo, kad užsienio aukštosios mokyklos jiems garantuoja geresnes perspektyvas, daugiau galimybių surasti darbą, geresnes sąlygas. Tai, kad ten mokslas yra pigesnis, mano vos 8 proc. moksleivių.

Tuo tarpu renkantis Lietuvos aukštąsias moksleiviams labiausiai imponuoja tai, kad čia jie gali pasirinkti studijuoti tą dalyką, kurio nori. Tai, kaip pagrindinę priežastį likti studijuoti Lietuvoje, nurodė beveik pusė mokinių – 46 proc. Kitas svarbus dalykas – įsidarbinimo galimybė po studijų. Ir tik trečiojoje vietoje (taip mano 8 proc. moksleivių) atsidūrė studijų kaina.

Anot švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus, šis tyrimas paneigia mitą, kad jaunimas bėga į užsienį. Iš viso aukštosiose mokyklose studijuoti pasiryžę apie 80 proc. abiturientų.

Mokytojus vertina septynetu

Apklausti moksleiviai taip pat turėjo galimybę įvertinti savo mokytojus. Jiems mokiniai parašė 7,7 balo. Kiek geriau savo mokytojus vertina privačių mokyklų moksleiviai. Bent kelis savo mokytojus moksleiviai gali pavadinti kūrybiškais ir pasiaukojusiais, tačiau daugiau nei pusė (59 proc.) mano, kad pedagogams trūksta pedagogikos ir psichologijos žinių, o 17 proc. mokytojų – net ir mokomojo dalyko žinių.

Trys ketvirtadaliai apklaustų moksleivių mano, kad mokyklų mokytojams pakanka kvalifikacijos juos paruošti egzaminams, o 16 proc. atrodo, kad tos kvalifikacijos trūksta.

Papildomai repetitorius samdosi 34 proc. mokinių. Net 66 proc. jų paslaugomis nesinaudoja. Šie skaičiai, anot ministro, esą paneigia nuomonę, kad dauguma vyresniųjų klasių moksleivių mokosi papildomai ir tai itin paplitę didžiuosiuose miestuose. Apklausa, ministro teigimu, parodė, kad papildomai mokomasi visoje Lietuvoje, tačiau repetitoriai samdomi ne todėl, kad mokytojams trūksta kvalifikacijos, o todėl, kad vaikai nori gauti papildomų žinių.

Repetitoriai populiarūs, bet nėra masinis reiškinys

Priežastys, kodėl mokiniams prireikia repetitorių, nurodomos įvairios – ir papildomų žinių siekis, ir noras geriau pasiruošti egzaminams. Dalis moksleivių teigia, kad mokykla jų tinkamai neparuošia būsimiesiems brandos egzaminams, tačiau, anot G.Steponavičiaus, kai kurie moksleiviai atvirai pripažįsta, kad repetitoriai jiems reikalingi tam, jog galėtų išmokti to, ko neišmoko mažesnėse klasėse.

G.Steponavičius nepatvirtino, kad šios apklausos duomenys bus panaudoti kaip dar viena priežastis, kodėl reikia įvesti naują kvalifikacijos tobulinimo sistemą, kurios itin kratosi dauguma pedagogų, tačiau teigę manąs, kad moksleivių nuomonė yra aiškus signalas, ko jie tikisi iš savo mokytojų. O tai yra kūrybiškas darbas ir meilė jam. „Tai svarbi žinia, kurią, tikiuosi, išgirs ir mokytojai. Mokytojų tobulėjimas yra labai svarbus ir mokiniams“, – teigė švietimo ir mokslo ministras.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min