„Ne Tėvynės sąjunga ar kitos partijos, bet Lietuvos lenkų rinkimų akcija yra užsiėmusi tokią poziciją, kuri yra iš esmės vedanti į aklavietę. Kompromisai, kurie buvo ne tik pasiekti, bet ir praktiniais sprendimais įgyvendinti švelninant ar padedant mokyti lietuvių kalbos sustiprintu lygmeniu tautinių mažumų mokyklose, deja, nėra sąmoningai išgirsti lenkų politikų“, – ketvirtadienį Lietuvos radijo eteryje sakė G.Steponavičius.
Pasak ministro, Lietuvos lenkų politikų veiksmai, nepaisant tarpvalstybinės lietuvių ir lenkų ekspertų grupės susitikimuose pasiektų susitarimų, didina įtampą šalyje.
„Man yra liūdna, kad emocijos persiduoda ir į kitą pusę, turiu omenyje, didžiąją Lietuvos visuomenės dalį. (...) Po šito ekspertų susitikimo tolesnė eskalacija to klausimo iš lenkų politikų pusės man tik ir sako, kad iš Lietuvos lenkų politikų pusės yra nenorima girdėti, yra ieškoma būdų, kaip mūsų mokinių ugdymo sąskaita susikrauti sau pigų politinį kapitalą“, – kalbėjo ministras.
G.Steponavičius pabrėžė, kad švietimo srities profesionalai, tarp kurių buvo ir Lietuvos lenkų tautinės mažumos atstovai, neprieštaravo pareiškimui, kuris buvo paskelbtas po pirmadienį Varšuvoje įvykusio susitikimo.
„Aš galėčiau dar sykį pasidžiaugti, kad Lenkijos švietimo ekspertai išsiaiškinus ir pateikus pilną informaciją puikiai supranta, kad mes jautriai žiūrime į pirmiausia vieningo lietuvių kalbos egzamino įvedimą. Jo įgyvendinime mes jau esame padarę švelninančius sprendimus“, – sakė Švietimo ir mokslo ministerijos vadovas.
„Baigiamajame pranešime yra abipusis šalių konstatavimas, kad sutarta, jog bus laikomas toks pat egzaminas nuo tų terminų, kuriuos nustato naujas Švietimo įstatymas, tačiau priklausomai nuo mokinių lenkiškose ar rusiškose mokyklose pasiekimų lygio, vertinime gali būti taikomi palengvinimai, ir tai yra labai svarbus aspektas, kurį aš kviesčiau išgirsti ne tik abiturientus, ne tik mokytojus, bet ir Lietuvos lenkų politikus“, – kalbėjo G.Steponavičius.
Lietuvos lenkai labiausiai kritikuoja dar pavasarį priimto naujojo Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis plečiamas dalykų dėstymas lietuvių kalba ir ketinama nuo 2013 metų suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą. Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad pataisos atitinka Europos standartus, naujasis įstatymas praktiškai analogiškas daug metų veikiančiam Lenkijoje, o Lenkijos lietuviai teigia, kad net ir jas priėmus lenkai Lietuvoje turės geresnes sąlygas mokytis gimtąja kalba nei jie.
Penktadienio popietę prie Seimo rengiamas mitingas, kuriame lenkų bendruomenės atstovai numato protestuoti prieš Švietimo įstatymą, išplečiantį tautinių mažumų mokymą lietuvių kalba. Vilniaus miesto savivaldybė yra išdavusi leidimą šiam mitingui.
Tą pačią dieną partija „Tvarka ir teisingumas“ prie Vilniaus rajono savivaldybės planuoja rengti mitingą, kuriuo bus siekiama atkreipti „visų vilniečių bei rajono savivaldybės dėmesį į grėsmę, iškilusią lietuviškoms mokykloms Vilnijos krašte“.
