-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 11 20

Švietimo ministerija svarsto nebefinansuoti privačių mokyklų – kainos neišvengiamai kils

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) rengiamas įstatymo projektas, pagal kurį nuo kitų mokslo metų pradžios pelno siekiančioms privačioms mokykloms gali būti nubrauktas valstybės finansavimas. Tokios pataisos paliestų 13 bendrojo ugdymo įstaigų, o valstybei leistų sutaupyti kelis milijonus eurų.
Moksleiviai bendrauja su mokytoju
Moksleiviai bendrauja su mokytoju / 123RF.com nuotr.

Klausimą apie privačioms mokykloms skiriamas valstybės lėšas švietimo, mokslo ir sporto ministrui Algirdui Monkevičiui Seime uždavė parlamentarė Rasa Budbergytė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Rasa Budbergytė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Rasa Budbergytė

„Jums juk žinoma, kad šiuo metu 22 mln. eurų yra skiriama finansuoti privačioms mokykloms. Mūsų valstybinės mokyklos merdėja, šiuo metu mokytojų algoms pakelti jūs karštligiškai ieškote pinigų ir sunku jums tesėti duotus pažadus. Ministre, koks yra jūsų asmeninis požiūris į tai, kad mes finansuojame privačių mokyklų mokinius ir tuo sudarome tokias nelygias galimybes, nes tie, kurie turtingesni, turi galimybę gauti geresnį išsilavinimą?“ – klausė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė.

Mūsų valstybinės mokyklos merdėja, šiuo metu mokytojų algoms pakelti jūs karštligiškai ieškote pinigų ir sunku jums tesėti duotus pažadus.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Algirdas Monkevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Algirdas Monkevičius

A.Monkevičius aiškino, kad šis klausimas nuolat iškyla. Anot jo, iš dalies tas klausimas yra susijęs su tuo, kad Lietuva su Šventuoju Sostu yra pasirašiusi sutartis, yra įvairių mokyklų.

„Tačiau visas jas lanko vaikai ir jos gauna tą dalį, kuri yra skirta ne ūkio išlaidoms, bet kurios lydi vaiką. Tačiau šiuo metu mes irgi rengiame tokį projektą, kurį svarstytumėme Seime, įvertindami, ar nevertėtų apriboti galimybes gauti valstybės finansavimą privačioms mokykloms, kurios siekia pelno. Tai teisine prasme norėtumėme išsinagrinėti ir tada galvotume, ar toms mokykloms, kurios siekia pelno, tikrai galima apriboti valstybės finansavimą“, – sakė ministras.

Teisine prasme norėtumėme išsinagrinėti ir tada galvotume, ar toms mokykloms, kurios siekia pelno, tikrai galima apriboti valstybės finansavimą.

Pelno siekiančiose mokyklose – 1308 mokiniai

Kaip nurodė ŠMSM, šiuo metu yra rengiamas tai numatantis Švietimo įstatymo pakeitimo projektas. Suderinus jį su suinteresuotomis institucijomis, jis bus teikiamas svarstyti.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Prie Švietimo ir mokslo ministerijos
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Prie Švietimo ir mokslo ministerijos

Siūloma įstatymo pataisa turėtų įtakos pelno siekiantiems privatiems juridiniams asmenims – mokykloms, kurių juridinis statusas yra uždaroji akcinė bendrovė, individuali įmonė ir panašiai.

Tokių bendrojo ugdymo mokyklų, ministerijos teigimu, iš viso yra 13.

Pagal Mokinių registro duomenis, 2019 metų rugsėjo 1 dieną šiose mokyklose buvo registruoti 1308 mokiniai, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas.

2020 metų biudžeto projekte šiems mokiniams apskaičiuota 2,2 mln. eurų mokymo lėšų.

Paprašyta patikslinti, ar tikrai privačioms mokykloms valstybės skiriamas finansavimas kitąmet sieks 2,2 mln. eurų (Seimo narė R.Budbergytė mini 22 mln. eurų), ŠMSM atstovė Nomeda Barauskienė atsakė, kad nurodytas tik tų mokyklų skaičius, kurios yra pelno siekiančios įstaigos, ir kurioms rengiami įstatymo pakeitimai turėtų įtakos.

2020 metų biudžeto projekte šiems mokiniams apskaičiuota 2,2 mln. eurų mokymo lėšų.

Įstatymo pakeitimai galėtų įsigalioti ne anksčiau kaip nuo 2020 metų rugsėjo. Konkreti data priklausytų nuo to, koks būtų nustatytas terminas.

Akcentuoja ribotus finansinius išteklius

Pagal šiuo metu galiojančią privačių mokyklų finansavimo iš valstybės biudžeto tvarką, mokiniai iš valstybės biudžeto gauna tokias pačias mokymo lėšas ugdymo reikmėms, kaip ir valstybinėse mokyklose.

„O mokyklas išlaikyti, skirti ūkio lėšų ir panašiai įsipareigoja steigėjas“, – sakė ŠMSM atstovai.

Pasak ministerijos, riboti valstybės finansiniai ištekliai verčia svarstyti įvairias alternatyvas, kaip juos panaudoti tikslingiau, sutelkiant ir nukreipiant lėšas svarbiausioms probleminėms sritims.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pamokos akimirkos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pamokos akimirkos

„Konstitucija nenumato finansinio įpareigojimo valstybei finansuoti nevalstybines mokyklas, todėl tai yra valstybės prerogatyva – pasirinkti finansuoti nevalstybines mokyklas, kurios veikia kaip privatūs pelno siekiantys juridiniai asmenys, arba ne. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą pasisakęs dėl būtinybės subalansuoti visuomenės ir valstybės poreikius ir valstybės finansines galimybes“, – nurodo ŠMSM.

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą pasisakęs dėl būtinybės subalansuoti visuomenės ir valstybės poreikius ir valstybės finansines galimybes.

Kainą sumokėtų tėvai

UAB „Taškius“, valdančios sostinėje veikiančią Taškiaus mokslo ir menų mokyklą, direktorė Lina Jankauskaitė mano, kad jeigu ŠMSM svarstomi įstatymo pakeitimai būtų priimti, privačios mokyklos persiskaičiuotų mokesčius už mokslą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mokslo metų pradžios šventė Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mokslo metų pradžios šventė Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje

„Dabar tas mokestis yra paskaičiuotas turint omeny, kad yra gaunamas klasės krepšelis. O kainos padidėjimas turbūt kažkokiu procentu sumažintų lankančių šias įstaigas vaikų skaičių. Tai dabar yra sunku pasakyti ir apskaičiuoti, kiek ta kaina pakiltų, bet, manau, ši žinia tikrai nuliūdintų didelę dalį Lietuvos tėvelių“, – svarstė ji.

Dabar yra sunku pasakyti ir apskaičiuoti, kiek ta kaina pakiltų, bet, manau, ši žinia tikrai nuliūdintų didelę dalį Lietuvos tėvelių.

Be to, kaip įsitikinusi L.Jankauskaitė, tokiais sprendimais būtų stabdomos inovacijos, kurios didžiąja dalimi šiandien esą skleidžiasi privačiame sektoriuje.

„Nesakau, kad nesiskleidžia ir valstybiniame, bet yra įvairiausių privačių mokyklų su šauniomis, įdomiomis mokymo idėjomis, dėl kurių dalis tėvų šiandien ir renkasi tas mokyklas. Su kitokiu lankymo modeliu: ir pusės dienos, ir visos dienos. Tokiais sprendimais mes tiesiog mažiname pasirinkimą šalyje, mažiname gražių idėjų augimą, tiesiog nukreipdami visą tautą kaip avis į vieną gardą ir vengdami konkurencijos“, – komentavo UAB „Taškius“ vadovė.

Kai kurie privačioms mokykloms skiriamo valstybės finansavimo oponentai teigia, kad į nevalstybines ugdymo įstaigas atžalas leidžiantys tėvai turėtų susimokėti iš savo kišenės. Kartu minima ir sudėtinga mūsų viešojo sektoriaus situacija.

L.Jankauskaitė akcentuoja, kad mokesčius mokame visi. Ji pabrėžė, kad ikimokyklinio ugdymo sistemoje yra nelygybė, nes, tarkime, Vilniuje vis dar problema patekti į valstybinius darželius.

123rf.com nuotr./Mokykla
123rf.com nuotr./Mokykla

„Tėvams yra kompensuojama tik 100 eurų. Mokyklose tokia problema irgi gali atsirasti. Gal ji netgi atsiras sulig ta karta. Visi tėvai moka tokius pat mokesčius ir kodėl jų vaikui priklausančio krepšelio negalima perkelti į tą įstaigą, kurią jie renkasi pagal ugdymo filosofiją, pagal lankymo modelį, pagal daugelį kitų kriterijų, kuriuos turi šiandien šeimos? Demokratinėje valstybėje turi būti pasirinkimas“, – įsitikinusi ji.

Demokratinėje valstybėje turi būti pasirinkimas.

Privačioje pradinio ugdymo Taškiaus mokslo ir menų mokykloje mokosi apie 100 vaikų.

Registracijos mokestis į ją siekia 350 eurų. Papildomai prie to, kas gaunama iš valstybės, už mokslą kas mėnesį mokama po 500 eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius