Politikė konservatorių parengtas ir praėjusios kadencijos Seimo priimtas Švietimo įstatymo pataisas lygina su sovietmečiu galiojusia tvarka.
„Jeigu PUPP taptų privalomu slenksčiu pagrindiniam išsilavinimui įgyti, daliai šešiolikmečių užvertume ne tik gimnazijos duris – mes iš esmės atimtume jiems aiškų kelią tęsti mokslus“, – ketvirtadienį ministerijos išplatintame pranešime cituojama R. Popovienė.
„Baigęs pagrindinio ugdymo programą, bet dėl PUPP neįgijęs pagrindinio išsilavinimo, jaunuolis nebegalėtų stoti į profesinio mokymo programas, kurios vykdomos kartu su viduriniu ugdymu. O būtent šios programos šiandien sudaro daugiau kaip 80 proc. visos profesinio mokymo pasiūlos“, – teigė ji.
Ministrės teigimu, tokiam mokiniui liktų tik II kvalifikacijos lygio profesinio mokymo programos, kurių Lietuvoje yra vos 20. Jos daugiausia skirtos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ir laisvės atėmimo vietose bausmę atliekantiems asmenims.
Be to, 2025–2026 metais priėmimas į II kvalifikacijos lygmens programas vykdytas tik 29 savivaldybėse iš 60.
Šiemet matematikos Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) neišlaikė apie 5 tūkst. mokinių, R. Popovienė pabrėžia, kad jei galiotų planuotos pataisos, dalis jų neturėtų kur toliau tęsti mokslų.
„Jeigu PUPP taptų privalomu slenksčiu pagrindiniam išsilavinimui įgyti, daugumai jų būtų prieinamos tik II kvalifikacijos lygio profesinio mokymo programos, kuriose visoje Lietuvoje yra vos apie 1 tūkst. vietų. Tai reiškia, kad profesinio mokymo sistema fiziškai negalėtų priimti visų šių mokinių. Daliai jų valstybė paprasčiausiai nebeturėtų kur pasiūlyti tęsti mokslų“, – tikino ji.
Kaip skelbė BNS, 2022 metais Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias vienuoliktokais tapti norintys dešimtokai PUPP turėtų įveikti bent ketvertu.
Šis reikalavimas turėjo įsigalioti 2024 metų rugsėjį, bet buvo atidėtas iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos.
Pritarus naujosioms pataisoms, išliks dabar galiojanti pagrindinio išsilavinimo įgijimo tvarka, kai mokinys pagrindinį išsilavinimą ir toliau įgis baigęs pagrindinio ugdymo programą ir pasitikrinęs pasiekimus.
36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos ketvirtadienį kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu vetuoti Seimo sprendimą. Šalies vadovo patarėja Jūratė Litvinaitė prieš balsavimą Seime ragino atidėti slenksčio įvedimą, bet jo nenaikinti.
„Buvo tokie laikai, kai bent trečdalį prasčiau besimokusių mokinių po devintos klasės išvarydavo į profesines mokyklas. Manau, daug kas Lietuvoje tai atsimena ir yra tai patyrę, – kalbėjo R. Popovienė. – Taip sovietmečiu spręsdavo iškart mažiausiai tris problemas: darbo jėgos, profesinių mokyklų užpildymo ir vidurinių mokyklų akademinės bei drausminės „švaros“. Prasčiau besimokantys ir besielgiantys, maištaujantys, nepatogūs mokiniai būdavo tiesiog išstumiami iš paskutinių vidurinės mokyklos klasių.“
„Būtent šią praktiką priminė konservatorių parengta ir praėjusios kadencijos Seimo priimta Švietimo įstatymo pataisa dėl Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo kartelės. Neatitinki liniuotės – keliauji į „profesinę“, – teigė ji.
Ministrė akcentavo, jog profesinės mokyklos pasirinkimas turi būti sąmoningas, o ne prievartinis.
Be to, anot jos, Lietuvos įstatymai šešiolikmečių nebeįpareigoja tęsti mokslų, tad jeigu jaunas žmogus nebegali mokytis gimnazijoje, o profesinis mokymas jam faktiškai neprieinamas, valstybė nebeturi jokio mechanizmo, kuris padėtų jam likti švietimo sistemoje.
Net ir pasirinkęs profesinį mokymą jaunas žmogus, norėdamas ateityje įgyti aukštesnę kvalifikaciją, turėtų baigti vidurinio ugdymo programą, išlaikyti PUPP ir gauti brandos atestatą. Ministrės teigimu, profesinėje mokykloje tai padaryti dažnai yra dar sudėtingiau, nes mokinys vienu metu turi mokytis bendrojo ugdymo dalykų ir profesijos.
„Jeigu iš tiesų norime daugiau jaunų žmonių rinktis profesinį mokymą, turime stiprinti jo prestižą ir patrauklumą, o ne paversti jį priverstiniu pasirinkimu po nesėkmės“, – tikino R. Popovienė.
Taip pat, jeigu dalis dešimtokų nebegalėtų tęsti mokslų gimnazijose, kai kuriose savivaldybėse nebesusidarytų pakankamas mokinių skaičius III ir IV gimnazijos klasėms. Preliminarūs ministerijos skaičiavimai rodo, kad tokia rizika kiltų 16 regionų gimnazijų.
Pasak ministrės, kiekvienam PUPP neįveikusiam mokiniui bus suteikta reikiama pagalba: sudarytas individualus 4–6 savaičių mokymosi pasiekimų gerinimo planas, kuriam jau numatytas valstybės finansavimas, Nacionalinė švietimo agentūra sukurs nemokamą nuotolinių konsultacijų tinklą, bus parengti trumpi užduočių rinkiniai ir vaizdo paaiškinimai toms temoms, kuriose mokiniai dažniausiai klysta.
Ministerija kartu su savivaldybėmis stiprins emocinę pagalbą mokiniams ir jų šeimoms.
„Pagalbos sistema orientuota ne į pasekmių valdymą po nesėkmės, o į ankstyvą mokymosi sunkumų pastebėjimą ir savalaikę pagalbą. Šiam tikslui jau skirtos valstybės biudžeto lėšos, o artimiausius dvejus metus šių priemonių įgyvendinimui skirsime ypatingą dėmesį“, – teigia ministrė.
