Keturi Seimo nariai – socialdemokratai Vytenis Povilas Andriukaitis ir Julius Sabatauskas, konservatorė-krikdemė Vida Marija Čigrijienė ir „darbietis“ Vydas Gedvilas – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė jau parengę kreipimąsi dėl kelių Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų išaiškinimo.
„Minimos nuostatos susijusios su aukštųjų mokyklų autonomija, organizacine struktūra, finansavimo aspektais“, – sakė V.Andriukaitis ir pridūrė, kad dėl šių nuostatų KT anksčiau jau yra pasisakęs, o šįkart prašoma išaiškinti, ar priimtame įstatyme jos atitinka pagrindinį šalies įstatymą.
„Mes galime pasinaudoti šia KT funkcija, prašyti papildomai išaiškinti aspektus, kai priimti įstatymai, jų nuostatos, sukelia naujų kolizijų, neaiškumų, interpretacijų“, – teigė socdemas. Jis vylėsi, kad KT išaiškinimą galėtų paruošti dar iki rugsėjo mėnesio.
Parlamentarams naujasis įstatymas užkliuvo tuo, kad pirmus dvejus studijų metus aukštosiose mokyklose nebus rotacijos. Taigi ar mokėti už mokslą, priklausys nuo mokyklos baigimo rezultatų, o ne nuo studijavimo rezultatų. „Pagrindinis klausimas – ar valstybė finansuoja gerai besimokančius studentus, ar abiturientą, kuris tuos dvejus metus galbūt blogai studijuos“, – kalbėjo J.Sabatauskas.
Taip pat parlamentarai pastebi, kad Mokslo ir studijų įstatymas aukštąsias mokyklas pavers politizuotomis, nuo švietimo ir mokslo ministro priklausomomis institucijomis ir sumažins jų autonomiją. „Įstatyme nustatyta, kad universitetams vadovauja tarybos, 6 iš 11 tarybos narių tvirtinami švietimo ministro parašu ir tik 5 siūlo pats universitetas. Kalbant apie pasaulio universitetų chartiją, ten parašyta, kad aukštosios mokyklos turi būti depolitizuotos“, – pastebėjo V.Gedvilas. Be to, Mokslo ir studijų įstatyme numatoma kontrolieriaus funkcija. V.Gedvilo nuomone, tai bus „įrankis švietimo ministrui, kuriuo jis galės gąsdinti universitetus, siųsti tikrinti kontrolierius ir taip daryti įtaką universitetų veiklai“.
„Universitetai verčiami viešosiomis įstaigomis, uabais“, – pareiškė V.M.Čigrijienė. Jos nuomone, įstatymas yra destruktyvus, o aukštojo mokslo problemas bandoma spręsti „laisvosios rinkos principu“. „Aukštasis mokslas taps turčių privilegija“, – sakė parlamentarė.
Nuostata, kad gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas, yra įtvirtinta Konstitucijos 41-ame straipsnyje.
Konstitucijos 40-ame straipsnyje numatoma, kad aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija.
„Neabejoju, kad kai kuriuos įstatymo straipsnius KT išaiškins, kad jie neatitinka Konstitucijos“, – sakė „darbietis“.
Kreipsis ir dėl viso įstatymo
V.Andriukaitis pridūrė, kad ruošiamas kreipimasis į KT ir dėl viso Mokslo ir studijų įstatymo, Seimui jį ketinama pristatyti kitą savaitę. V.Andriukaitis vylėsi, kad Seimas priims nutarimą dėl kreipimosi į KT – tokiu atveju Mokslo ir studijų įstatymo veikimas būtų stabdomas, o klausimas KT būtų svarstomas skubos tvarka.
Jei Seimas nutarimo nepriims, parlamentarai ketina prašyti Seimo frakcijų paramos dėl kreipimosi į KT, tačiau tokiu atveju, net jei sulauktų frakcijų pritarimo, KT šį klausimą nagrinėtų eilės tvarka.
„KT išaiškina nutarimus per 2–3 mėnesius. Įvertinant, kad dabar vasara, atostogų metas, tai gali užsitęsti ir iki 4 mėnesių“, – pastebėjo J.Sabatauskas.
