„Lituanistika mokykloje iki šiol yra periferijoje ir podukros vietoje. Strategija bando grąžinti lituanistiką mokykloje į deramą vietą“, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė vienas iš strategijos kūrėjų parlamentaras Valentinas Stundys.
Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) surengtoje konferencijoje priminta, jog, remiantis tyrimais, moksleivių pasiekimai lietuvių kalbos srityje nėra patys geriausi, palyginti su tarptautiniu vidurkiu.
„Būtina atidžiai formuoti ugdymo turinį, keliant aukštesnius reikalavimus pagrindinio ugdymo pakopoje“, – teigė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Anot jo, remiantis strategija, rengiama nauja lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo programa.
Strategijos rengėjai siūlo daryti kalbos ugdymą patrauklų moksleiviams, atsisakant standartizuoto orientavimosi tik į raštingumo mokymą ir taip lavinant kūrybingą bei kritišką žmogų.
„Ne tik raštingumo, komunikacijos įgūdžiai, bet taip pat ir šiuolaikinės lietuvybės kritinis supratimas, kultūrinio suvokimo formavimas. (...) Egzaminas šiuo metu neskatina moksleivių, kurie nestandartiškai mąsto“, – sakė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vadovas Mindaugas Kvietkauskas.
Strategija siekiama stiprinti silpnėjantį, „tuščiu“ tapusį lietuvišką identitetą – esą šiuo metu lietuvybė daugumai šalies gyventojų tampa „antrine apibrėžtimi po socialinių ir ekonominių motyvų“.
Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys į tautinių mažumų mokyklas.
„Strategijoje keliamas ir lietuvybės identiteto, istorinio–tradicinio pažinimo tikslas. Tautinių mažumų mokykloms taip pat formuluojamas lietuvybės pažinimo tikslas, aktyvaus pažinimo tarp savo tautinio identiteto ir lietuviško tapatumo, Lietuvos valstybės tradicijų ir tapatybės“, – kalbėjo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vadovas.
„Strategija mėgina įveikti XIX amžiaus–XX amžiaus pradžios nacionalizmų grūmimąsi, prie kurio grįžtame net santykiuose su broliais lenkais. (...) Siūlomas lietuvybės modelis apima ir Lietuvos lenkų, rusų, žydų, karaimų, totorių kultūras – tai platesnis, XXI amžiaus žiūrėjimas. Ši lietuvybė turėtų mus jungti“, – kalbėjo buvęs kultūros ministras, Pilietinės visuomenės institutui vadovaujantis Darius Kuolys.
M.Kvietkauskas atkreipė dėmesį, kad nėra lietuvių kalbos mokymosi galimybių į Lietuvą grįžtantiems ar nuotoliniu būdu užsienyje jos mokytis norintiems išeivių vaikams.
Strategija siekiama, kad lietuvių kalba būtų „gyva“, ypač skatinant jos vartojimą informacinių technologijų srityje. Anot M.Kvietkausko, visuomenė turi turėti „patogų šiuolaikinės kalbos standartą“, o lietuvių kalba neturi likti „marginalinio vartojimo kalba“.
Šios strategijos rengimo procesas buvo vertinamas prieštaringai. Seimo Etikos ir procedūrų komisija aiškinasi, ar ŠMM užsakymu strategiją rašęs ir už tai atlygį gavęs parlamentaras Mantas Adomėnas nenusižengė Seimo statutui.
Strategiją rengusiai darbo grupei priklausęs parlamentaras už darbą gavo apie 4 tūkst. litų neatskaičius mokesčių. Kai kurie kiti darbo grupės nariai, tarp jų parlamentaras V.Stundys, atlygio negavo.
Seimo nariams kilo klausimų ir dėl to, ar M.Adomėnas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų – jis gavo atlygį iš ministerijos, kurios parlamentinę kontrolę vykdo komitetas, kuriame parlamentaras dirba.
