Kaip teigiama teismo pranešime spaudai, prašyme prokuratūrai pilietė V. J. nurodo, kad buvo pažeistos jos, kaip Utenos rajono Leliūnų seniūnijos Vaitkūnų kaime esančios žemės savininkės nuosavybės teisės, nes gretimo sklypo savininkai savavališkai pašalino riboženklius ir padidino savo plotą.
Bylos duomenimis, prieš septynerius metus Utenos apskrities viršininko sprendimu V. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės ir perduota neatlygintinai nuosavybėn 20,77 ha bendro ploto žemės sklypas, t.y. 20,60 ha žemės ir 0,17 ha miško. Tačiau pagal įstatymą žemė kaimo vietovėje, užimta namų valdų sklypų, yra valstybės išperkama. Todėl projekto autorius, neatsižvelgdamas į šalia esančio anksčiau įsigyto privataus žemės sklypo plotą, neteisingai nurodė V. J. žemės sklypo ribas.
Kaip paaiškėjo tyrimo metu, Leliūnų kadastro vietovės projekto autorius, atlikdamas V .J. žemės sklypo preliminarius matavimo darbus, padarė klaidą – V. J. sklypo dalis buvo paženklinta ant E. ir A. Š. seniau jau įregistruoto nekilnojamojo turto registre žemės ploto. Tokiu būdu Leliūnų kadastro vietovės projekto autorius tą patį žemės sklypą paženklino du kartus ir skirtingiems savininkams.
Uteniškiai prokurorai, išanalizavę faktines bei teisių atkūrimo į nuosavybę pagal restituciją aplinkybes, nustatė, kad administracinis aktas, kurio pagrindu V. J. įgijo nuosavybėn 20,77 ha žemės sklypą, yra iš dalies naikintinas.
Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Aušra Gylytė teigia, kad sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar žemės įsigijimo, priimtus pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, kai dėl to neiškyla ginčų, patikslina apskrities viršininkas. Jeigu kyla ginčų, sprendimą priėmusios ar žemės reformą kontroliuojančios institucijos privalo inicijuoti jo panaikinimą teismine tvarka. Pasak prokurorės, šiuo atveju ginčai kilo dėl sklypų faktinės ribos. Nors Utenos apskrities viršininko administracija geranoriškai siūlė patikslinti sklypų ribas administracine tvarka ir prijungti trūkstamą žemės dalį iš laisvos valstybinės žemės, tačiau savininkė nesutiko.
Todėl šiuo atveju prokurorai prašo teismo panaikinti prieš septynerius metus Utenos apskrities viršininko sprendimu patvirtintą V. J. 20,77 ha žemės sklypo Utenos rajono Vaitkūnų kaime planą ir įpareigoti Utenos apskrities viršininko administraciją patvirtinti šių metų birželio 20 d. suprojektuotą naują sklypo planą.
Pasak Aušros Gylytės, prokuroras, įgyvendindamas jam įstatymu suteiktus įgaliojimus, privalo apginti viešąjį interesą, pažeistą institucijos priimtais sprendimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes apskrities viršininkas negali skųsti teismui savo priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Prokurorą užtikrinti, kad kiekvienas valstybės pareigūnas ar institucija be jokių išlygų paisytų įstatymų reikalavimų, įpareigoja Konstitucijos nuostatos. Priimdami neteisėtas sprendimas ne tik pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, bet ir pakerta piliečių pasitikėjimą valstybe. Kartu pažeidžiamas ir viešojo intereso nuostatos, kurios nurodo, kad valstybės institucijų veikla turi būti teisėta, ji turi tarnauti žmonėms.
