„Taivanas ir Lietuva yra artimi partneriai (...). Mes dirbame kartu, siekdami sukurti ekonominę naudą. Mūsų draugiškam bendradarbiavimui įtakos neturi jokia trečioji šalis“, – antradienį sakė Taivano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Hsiao Kuang-wei (Siao Kuangvėjus).
Pasak jo, Taivanas visada rėmė demokratinėmis vertybėmis, teisės viršenybe bei skaidriu dialogu grindžiamus tarptautinius santykius.
„Mes ir toliau gilinsime bendradarbiavimą su Lietuva bei kitomis panašiai mąstančiomis šalimis, vadovaudamiesi abipusės pagarbos principu, siekdami plėtoti abipusiai naudingus dvišalius santykius“, – tikino atstovas spaudai.
Praėjusią savaitę Lietuvos užsienio reikalų ministerija BNS informavo, jog abipusiu susitarimu laikinai sustabdytos Lietuvos ir Taivano derybos dėl ekonominio bendradarbiavimo veiksmų plano, tai padaryta dėl šalyje vykstančių „vidaus politinės aplinkos pokyčių“.
Teigiama, jog derybas tikimasi atnaujinti, kai darbą pradės naujoji Vyriausybė ir bus patvirtinta jos programa.
BNS rašė, kad ekonominių ryšių su Taivanu proveržio tikėtasi dar 2021 metais, kai Vilniuje atidaryta Taivaniečių atstovybė, tačiau pastaruoju metu Lietuvos pareigūnai piktinasi, jog Taipėjus investavo nepakankamai.
Atidarius atstovybę, pašlijo Lietuvos ir Kinijos santykiai.
Pekinas tame įžvelgė Lietuvos paramą Taivano mėginimams veikti kaip nepriklausomai valstybei. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taipėjaus pavadinimu.
Lietuvos santykių su Kinija klausimas vėl plačiau aptarinėjamas keičiantis Vyriausybėms ir premjero postą rengiantis užimti Mindaugui Sinkevičiui.
Praėjusią savaitę socialdemokratų, demokratų ir „valstiečių“ sudarytoje naujoje koalicinėje sutartyje numatytas siekis tęsti pastangas normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks yra kitose ES valstybėse narėse, pabrėžiant abipusiškumo, Lietuvos suvereniteto, ES bendrosios pozicijos ir nacionalinio saugumo interesų pagrindus.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas praėjusią savaitę Žinių radijui pareiškė, kad Lietuva sutiko, kad Kinija Vilniuje vietoje buvusios ambasados atidarytų laikinojo reikalų patikėtinio biurą.
Kinija 2021 metais vienašališkai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį nuo ambasadorių iki laikinųjų reikalų patikėtinių lygio, pervadino savo ambasadą Lietuvoje „Laikinojo reikalų patikėtinio biuru“, atitinkamai vadino ir Lietuvos atstovybę Pekine.
Atsisakiusi pripažinti tokio pobūdžio atstovybes, Lietuva atsisakė išduoti naujas akreditacijas Kinijos diplomatams, siekusiems akredituotis „laikinojo reikalų patikėtinio biuro“ darbuotojais.
Dėl to nuo praėjusių metų gegužės Lietuvoje nebeliko nė vieno Kinijos diplomato.
Po pastarųjų viešųjų diskusijų Lietuvoje Kinija pakartojo esanti atvira dialogui dėl diplomatinių santykių atkūrimo su Lietuva, tačiau pabrėžė besitikinti, kad Vilnius imsis skubių ir ryžtingų veiksmų taisyti padėtį.
