Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tarėjai šalies teismuose: ar bus uždegta žalia šviesa?

Teismo posėdžių salė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Teismo posėdžių salė
Šaltinis: Lrt.lt
2
A A

Lietuvos teismuose gali atsirasti tarėjai. Apie tai diskutavę Seimo nariai, teisėjai, teisės ekspertai sutaria, kad toks institutas reikalingas, tačiau jo įteisinimas užtruks – reikia pakeisti Konstituciją. Tarėjai dalyvautų bylose, kurios sulaukia didelio visuomenės dėmesio, o teismų sprendimai – rezonansinio atgarsio.

Apie tarėjų atsiradimą teismuose diskutuojama jau kone dešimtmetį. Ir politikai, ir teisėjai sutaria, kad toks institutas reikalingas. Tarėjais galėtų būti ne jaunesni kaip 25-erių ir ne vyresni kaip 65-erių metų Lietuvos piliečiai, įgiję bent vidurinį išsilavinimą. Pirmiausia būtų kviečiami savanoriai, jų pritrūkus – sąrašas būtų sudaromas atsitiktinės atrankos būdu.

Teisingumo ministrės Mildos Vainiutės teigimu, atsiradus tarėjams, pakiltų pasitikėjimo teismais reitingais, bet ministrė atkreipė dėmesį, kad tarėjai dalyvautų nagrinėjant tik kai kurias bylas.

Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus vardija pagrindinius tarėjų instituto pliusus – didesnis visuomenės įsitraukimas vykdant teisingumą, išaugsiantis pasitikėjimas teismais.

„Teisėjai yra teisines problemas teisiniais būdais sprendžiantys profesionalai. Visuomenės įsitraukimas į teisingumo vykdymą šitą paradigmą šiek tiek pakeistų, kadangi atsirastų tam tikras emocinis užtaisas visame tame teisingumo vykdymo procese. Be abejo, reikėtų tam tikro susikalbėjimo tarp teisėjų ir visuomenės atstovų“, – sakė R.Norkus.

Pasak apeliacinio teismo pirmininko, yra ir nemažai neišspręstų klausimų – finansavimas, kokiose bylose dalyvautų tarėjai, kaip jie būtų parenkami.

Tarėjų institutas būtų prasmingas, jie galėtų dalyvauti civilinėse bylose, kur ginčijimąsi dėl prekių ženklų, dėl patentų ar panašių dalykų. Tarėjo dalyvavimas, be jokios abejonės, palengvintų patį teisinį procesą ir padarytų jį suprantamesnį ir aiškesnį“, – sakė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas.

Tarėjai galėtų atsirasti ne anksčiau kaip 2019-iaisiais. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas sako, kad čia nėra toks darbas, kurį būtų galima padaryti labai skubiai. Galbūt ateityje bus nuspręsta, kad reikia, pavyzdžiui, prisiekusiųjų instituto: „Norint įgyvendinti tarėjų koncepciją, reikia konstitucijos pataisų, reikia ne vieno įstatymo pataisų, pavyzdžiui, teismų įstatymo ir visų procesinių kodekso pataisų, nes jose turi atsirasti būtent toks teisinis reglamentavimas, kuriuo būtų nustatomos visos tos procedūros.“

Sovietmečiu Lietuvoje liaudies tarėjus rinko Aukščiausioji Taryba penkeriems metams. Jie dirbo iki 1994-ųjų. Dabar tarėjų institutas veikia Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Austrijoje, Belgijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min