Savo ruožtu atliekų surinkėjai piktinasi, kad į supirktuves pristatomos antrinės žaliavos atkeliauja iš rūšiavimui skirtų konteinerių. Jiems antrina ir gyventojai, kurių kiemuose stovinčius konteinerius stiklo „medžiotojai“ dažnai išvarto ir teršia aplinką.
„Bent kartą per savaitę matau, kaip prie šalia namų esančių konteinerių būriuojasi benamiai. Kartą pastebėjau, kad dažniausiai jie naršo po stiklo atliekoms skirtą šiukšliadėžę. Kad išsitrauktų butelius, kartais jie išpjauna konteineriuose skyles, jei ir taip nesiseka – išvarto juos. Aišku, kad ant žemės iškritusių šiukšlių atgal į konteinerį jie nesudeda – pasiima tik butelius ir kitokią stiklo tarą, kurią gali kur nors priduoti. Visa kita palieka mums prieš akis“, – piktinosi Eigulių gyvenamajame rajone gyvenanti kaunietė Roma Matautienė. 35-erių moteris tvirtino dėl šios bėdos kreipusis į seniūniją. Tačiau ten sulaukė tik apgailestavimo: „Man pasakė, kad nepastatys prie kiekvieno kiemo, kur yra konteineriai, policininkų. Todėl turime patys ieškoti išeities arba nekreipti dėmesio“.
Pasak stiklo taros supirkimu užsiimančių įmonių atstovų, jau porą mėnesių pastebima, kad stiklo taros į supirktuves pristatoma daugiau. Pagrindiniai supirktuvių klientai – sunkiau besiverčiantys žmonės. Dažniausiai tai benamiai, tačiau dabar daugėja ir pensininkų, darbingo amžiaus žmonių. „Butelius pastaruoju metu maišais neša. Žinoma, kad iš visur juos tempia, ne tik iš sandėliukų ar namų. Tikėtina, kad iškrausto ir konteinerius. Tačiau supirkėjai neprivalo domėtis, iš kur pas juos atkeliauja tara. Žmogus atneša, mes priimame“, – sakė bendrovės „Tartuva“ direktorius Arvydas Gineika.
Butelius ir stiklo duženas dideliais kiekiais superkančios bendrovės „Super Montes“ direktorius Arūnas Staškauskis patvirtino, kad suvežamų duženų ir taros kiekiai 2008 metų gruodį – 2009 metų sausį, palyginus su ankstesniais mėnesiais, išaugo dvigubai. Pavyzdžiui, vietoj 10-20 tonų dabar per mėnesį superkama 30-40 tonų, „Labiausiai pasikeitė duženas atvežančių žmonių kontingentas: dabar daugiausia tuo užsiima darbingo amžiaus žmonės. Tačiau jie tikrai netuština konteinerių. Paprastai jie važiuoja per žmones ir superka iš jų, o tada didesnį kiekį priduoda mums. Pas mus duženos priimamos tonomis. Už vieną mokama 250 Lt“, – pasakojo bendrovės „Super Montes“ atstovas.
Kelia pavojų atliekų sistemai
Atliekų surinkėjai neabejoja, kad taros supirktuvių atstovai veidmainiauja ir perspėja: jei nebus imtasi ryžtingų žingsnių, galinčių užkirsti kelią masiškam atliekų konteinerių kraustymui, miestuose gali žlugti visa konteinerinė sistema.
Butelius pastaruoju metu maišais neša. Žinoma, kad iš visur juos tempia, ne tik iš sandėliukų ar namų. Tikėtina, kad iškrausto ir konteinerius. Tačiau supirkėjai neprivalo domėtis, iš kur pas juos atkeliauja tara. Sakė bendrovės „Tartuva“ direktorius Arvydas Gineika.
Licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo įstaigos „Žaliasis taškas“ vadovų teigimu, taros supirktuvės naudojasi netobula konteinerine pakuočių atliekų surinkimo sistema ir ją žlugdo. „Tai tikrai nėra alternatyva atliekų surinkimui konteineriais. Supirktuvėse superkamos tik tos antrinės žaliavos, kurios gali būti pelningai parduotos, todėl išnykus konteineriams, kentėtų kitų atliekų surinkimas“, – perspėjo VšĮ „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Arūnas Makauskas. Jis pabrėžė, kad žlugus konteinerinei sistemai, Lietuva neįgyvendintų Europos Sąjungos duotų įsipareigojimų iki 2013 metų tik 50 proc. atliekų šalinti sąvartynuose. Didžioji gyventojų dalis nesivargintų panaudotos pakuotės nešti į supirktuves ir tiesiog mestų į bendrus komunalinių atliekų konteinerius. Taip kiltų atliekų chaosas.
Dėl netobulos konteinerinės sistemos tykančių pavojų baiminasi ir Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos prezidentas Algimantas Bakas. „Kol kas tai nėra itin opi problema, tačiau užuomazgos jau pastebimos. Ypač gerai situacijos pokyčiai matomi Vilniuje. Čia sparčiai plečiasi taros supirktuvių tinklas. Tokius pokyčius ignoruojanti savivaldybė ir valstybė sukuria dviprasmybę: viena vertus vystoma konteinerių sistema, kita vertus – skatinamos supirktuvės. Slopstant ekonomikai ir didėjant bedarbių gretoms, žmonių, į supirktuves atnešančių konteinerių atliekas, skaičius greičiausiai didės. Tačiau ar dėl to Lietuvoje nebereikės rūšiavimui skirtų konteinerių – nežinia“, – sakė A.Bakas.
Sprendimą turėtų priimti savivalda arba valstybė. Tik tokiu atveju būtų galima numatyti priemones, kurios užkirstų kelią susidariusiai dviprasmybei.
