– Kuo skiriasi kontrabandinės cigaretės nuo neapskaitytų?
– Kontrabanda (angl. smuggling) – neteisėtas draudžiamų įvežti originalių tabako gaminių gabenimas per šalies sieną, pažeidžiant nustatytas muitinės procedūras ir išvengiant nustatytų muito mokesčių.
Neapskaityti tabako gaminiai (angl. unrecorded tobacco) – į nacionalinę statistinę apžvalgą ir oficialią apskaitos sistemą nepatenkantys tabako gaminiai. Tai platus apibrėžimas, apimantis neteisėtai pagamintus ir suklastotus, nedeklaruotus, kontrabandos būdu atgabentus, bet ir užsienio šalyse ar neapmuitintų prekių parduotuvėse įsigytus tabako gaminius. Į šią kategoriją patenka tiek legaliu būdu kitose šalyse įsigyti, tiek nelegalūs tabako gaminiai. Todėl labai svarbu nepainioti šių sąvokų. Priešingu atveju galime pasimesti darydami išvadas apie kontrabandos mastą Lietuvoje, iškreipti statistiką ir nutolti nuo realios situacijos, tendencijų.
Šia tema tyrimus atliekantys tyrėjai dažnai pabrėžia, kad kalbant apie tokio tipo tyrimus kritiškai svarbu įvertinti tyrimų metodus, nes bet koks neatitikimas gali kardinaliai iškreipti rezultatus. Deja, bet tuščių pakelių tyrimai realios kontrabandos masto iliustruoti negali. Nors kaip papildomi duomenys jie labai naudingi ir atliekami visoje Europoje.
– Ar kontrabandinių cigarečių mastas Lietuvoje auga? Kaip manote, kokios priežastys tai lemia?
– Lietuvos sveikatos mokslų universitetas šiemet paskelbė tyrimą „Neapskaitytų tabako gaminių problemos vertinimo galimybės Lietuvoje“. Tyrimo metu buvo atlikta apklausa, kurios metu buvo apklausta 1050 rūkančiųjų. Didžioji dauguma (90,5 proc.) tyrime dalyvavusių asmenų nurodė, jog per pastarąsias 30 dienų įprastas cigaretes jie įsigijo tik legaliose prekybos vietose (pvz.: maisto prekių parduotuvėse, spaudos kioskuose). Šiek tiek daugiau nei 5 proc. rūkančiųjų nurodė, jog cigaretes įsigijo iš nelegalių šaltinių (internetu, iš individualių asmenų turguje). Apklausos metu buvo nustatyta, kad per 2019 metus 9,7 proc. cigarečių pakelių buvo kontrabandiniai.
– Kaip manote, ar tabako kontrolės, vartojimo prevencijos ir su tuo susijusios žalos mažinimo politika Lietuvoje yra veiksminga?
– Kadangi nebuvo kardinalių pokyčių tabako reglamentavimo srityje, galima manyti, kad tabako gaminių vartojimas mažėja. Juolab, ligų dėl rūkymo skaičius taip pat mažėja. Statistikos departamento duomenimis, rūkymo sukelti piktybiniai navikai 2019 metais buvo diagnozuoti 20 907 gyventojų, praeitais metais – 16 719.
– Kokie pokyčiai numatomi artimiausiu metu?
– Šiuo metu rengiama Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų projektas. Tikimasi, kad Nacionalinė darbotvarkė padės pasiekti vieną svarbiausių valstybės tikslų, t.y. sveikesnės ir saugesnės šalies, kurioje padedama kiekvienam žmogui išvengti ar sumažinti alkoholio, tabako ir narkotikų daromos žalos bei sudaromos galimybės rūpintis savo, šeimos ir bendruomenės narių sveikata, socialine bei ekonomine gerove.
