Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 03 31, 15:10

Tarp Rytų ir Vakarų: lyčių lygybė Lietuvoje dabar ir prieš tris dešimtmečius

Kaip požiūris į lyčių lygybę Lietuvoje keitėsi per visą Nepriklausomybės laikotarpį ir sutapo su demokratijos vystymusi? Kodėl vis dar nutinka taip, kad dalis visuomenės tarsi priešinasi tam, kas turėtų padėti sukurti laimingesnį gyvenimą žmonėms?
Lyčių lygybė
Lyčių lygybė / 123RF.com nuotr.

Tai komentuoja jau tris dešimtmečius Vilniaus universitete veikiančio Lyčių studijų centro lyderės: VU Moterų centro (vėliau tapusio Lyčių studijų centru) viena iš įkūrėjų, prof. Marija Aušrinė Pavilionienė, buvusi ilgametė centro vadovė, šiuo metu jau trečią kadenciją einanti Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto atstovė prof. Dalia Leinartė ir šiandien centrui vadovaujanti VU Komunikacijos fakulteto mokslo prodekanė doc. dr. Lijana Stundžė, rašoma VU Lyčių studijų centro pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos pažangą aplenkė kitos šalys

Pagal paskutinį Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) rengiamą Lyčių lygybės indeksą, Lietuva Europos Sąjungoje užima 22-ą vietą, surinkusi 56,3 taškus iš 100, ir daugiau nei 11 taškų atsilieka nuo ES vidurkio. Nuo 2010 m. mūsų šalies vertinimas paaugo 1,4 taško, tačiau užimama pozicija nukrito per keturias vietas, nes per tą laiką kitos ES šalys padarė didesnę pažangą.

„Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo pradžioje lyčių lygybė buvo bendras siekinys. Šiandien – tai įtemptas darbo baras, reikalaujantis aktyvios ir vieningos mokslininkų (-ių), politikų (-ių) ir visuomenininkų (-ių) veiklos. Nors moters teisės ir lyčių lygybės principai tapo demokratinės Lietuvos teisyno dalimi, tačiau toli gražu ne visos moters teisės ir lyčių socialinė lygybė yra įgyvendintos“, – teigia prof. M.A.Pavilionienė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Marija Aušrinė Pavilionienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Marija Aušrinė Pavilionienė

Pasak profesorės, lyčių lygybės politika Lietuvoje menkai formuojama ir įgyvendinama, nes priklauso nuo partijų, išrinktų į Seimą, ideologijos, programų ir atitinkamo ministerijų veiklos kryptingumo.

„Iki šio lyčių politika – įnirtingų mūšių arena, kurioje lyčių lygybės ir moters teisių pažangą stabdo religiniai fanatikai, tautinių tradicijų absoliutintojai, nepripažįstantys moters reprodukcinių teisių, lytinės tapatybės sklaidos, asmenybės lytinio ugdymo reikšmės. Šeimoje moteris iki šiol alina įvairiapusis smurtas, o darbo rinkoje – amžiaus, negalios ir atlyginimų diskriminacija“, – pažymi prof. M.A.Pavilionienė.

Sovietmetis iškreipė požiūrį į šeimą

Lyčių lygybė Lietuvoje labai glaudžiai susijusi su demokratiniais procesais. Rašydama monografiją apie šeimos ir valstybės santykį sovietinėje Lietuvoje, prof. D.Leinartė aprašė ne vieną, Lietuvoje vis dar gajų lyčių vaidmenų stereotipą ir jų kilmę. Pavyzdžiui, pagal sovietmečio propagandą, šeima turėjo tarnauti reprodukciniams tikslams ir Sovietų Sąjungos interesams. Taip numatė Stalino, o vėliau ir Chruščiovo, šeimos politika. Žinoma, žmonės propagandai taip lengvai nepasidavė, tačiau tam tikros temos tapo tabu.

Šeimoje moteris iki šiol alina įvairiapusis smurtas, o darbo rinkoje – amžiaus, negalios ir atlyginimų diskriminacija, – pažymi prof. M.A.Pavilionienė.

Sovietinio režimo šalyse moterys iš karto po karo labai greitai buvo įtrauktos į darbo rinką ir dirbo tiek pat, kiek vyrai. Tačiau visi buities darbai ir vaikų priežiūra nugulė tik ant moterų pečių. Apie lygiavertį darbų ir namų priežiūros krūvio pasidalijimą šeimoje, apie pagarbą žmogui ir lygybe grįstiems santykiams, viešai kalbėti buvo pradėta jau laisvoje Lietuvoje. Deja, kova su lytims priskiriamais stereotipais tęsiasi iki šiol.

„Lyčių, moterų teisių, lyčių lygybės tyrimai – labai reikšmingi formuoti naujos žmonių kartos sąmoningumą, ugdyti ir stiprinti demokratinę visuomenę. Todėl Vilniaus universitete iki šiol išsaugotos lyčių studijos ir mokslo tyrimai – be galo svarbūs Lietuvos ateičiai. Lyties aspektas, individo tapatybė, asmenybės esmė – neatskiriami dalykai, kurie skleidžiasi visose privataus ir viešojo gyvenimo srityse. Šių aspektų dermė yra neišsenkantis, be galo įdomus ir turiningas lyčių studijų ir mokslo tyrimų šaltinis“, – teigia prof. M.A.Pavilionienė.

Trūksta lyčių studijų specialistų (-čių)

Kaip vieną iš besitęsiančios lyčių nelygybės priežasčių pašnekovės įvardija studijų centrų, analizuojančių šias temas, trūkumą. Pasak prof. D.Leinartės, Lietuvos švietimo ministerija ir aukštosios mokyklos nebuvo suinteresuotos suteikti lyčių studijoms akademinį statusą ir kurti bakalauro, magistro, doktorantūros programas. Todėl Lietuvoje lyčių studijos neteko galimybės išugdyti šią sritį išmanančius pedagogus ir tyrėjus, nepaisant milžiniško studentų susidomėjimo nuo pat dešimto dešimtmečio.

Olgos Posaškovos nuotr./Dalia Leinartė
Olgos Posaškovos nuotr./Dalia Leinartė

„Mano žiniomis, tarpdisciplininiai lyčių studijų centrai neegzistuoja nė vienoje Lietuvos aukštojoje mokykloje, išskyrus Vilniaus universitetą. Būtent todėl Lietuvoje nėra rengiami specialistai, turintys gilesnį suvokimą apie diskriminaciją, smurtą, lyčių stereotipų įtaką, formuojant visuomenės nuomonę, egalitarinius vyrų ir moterų vaidmenis šeimoje, moterų dalyvavimą priimant sprendimus. Tokiu būdu liberalios demokratijos plėtra mūsų visuomenėje stokoja vienos svarbiausių jos sudedamųjų dalių. Nėra demokratijos be rimtai įgyvendinamos lyčių lygybės“, – apie valstybės pagrindą kalba prof. D.Leinartė.

Telkiantis mokslininkų (-ių) vaidmuo

Doc. dr. Lijana Stundžė įsitikinusi, kad iššūkis visuomenę šviesti, telkti ir padėti mokslu grįstus pagrindus elgsenos pokyčiams gula ant lyčių studijų tyrėjų pečių. Lyčių studijų kelias Lietuvoje prasidėjo lygiai prieš 30 metų, kai 1992 m. kovo 31 d. Vilniaus universiteto Tarybos sprendimu buvo įkurtas Moterų studijų centras, vėliau tapęs Lyčių studijų centru, plėtojančiu tarpdisciplininius mokslinius tyrimus ir padedančiu kurti visuomenės gerovę, užtikrinant lyčių lygybės ir nediskriminavimo principus. Lyčių studijos apima platų mokslinių tyrimų lauką. Jame atsiduria lygybės, moterų ir feminizmo, vyrų ir vyriškumo, queer kultūros pažinimas. Šie tyrimai glaudžiai susiję su demokratija, lygybe, pagarba žmogui ir padeda visuomenėje sukurti pagrįstus lūkesčius, susijusius su lytimi ir lyties tapatybe.

„Per 30 veiklos metų Centras patyrė įvairių iššūkių: prieštaravimų, abejonių, išmėginimų, ignoravimo, sunkumų, pokyčių. Tačiau niekada nesuabejojome lyčių studijų svarba ir būtinybe universitete. Žengdami į ketvirtąjį veiklos dešimtį diskutuojame apie naują lyčių studijų institucionalizavimo etapą ir vaidmenį kintančioje visuomenėje. Taip pat šiuo metu intensyviai kuriame pirmąją Lietuvoje Lyčių studijų magistrantūros programą. Ji turėtų parengti šiuo metu taip trūkstamus specialistus (-es) – būsimuosius savivaldybių ir valstybinių institucijų padalinių, personalo skyrių, socialinės atsakomybės ir kitų jautrių sričių darbuotojus (-as)“, – teigia doc. dr. L.Stundžė.

Pasak docentės, galima teigti, kad švietėjiška Lyčių studijų centro ir bendražygių misija ir lygybės idėjų sklaida tarsi sniego gniūžtė davė postūmį svarbiausiems teisės dokumentų ir visuomenės požiūrio pokyčiams. Tarp jų – Lygių galimybių kontrolieriaus institucijos sukūrimas, Darbo kodeksas, įpareigojantis turėti lygių galimybių politiką. Taip pat galimybė ne tik mamai, bet ir kūdikio tėvui eiti tėvystės atostogų, įvairios socialinės kampanijos, pagalbą teikiančios organizacijos ir kt.

Reikalinga politinė valia

Pasak prof. M.A.Pavilionienės, žvelgiant į ateitį, švietėjai (-os) ir politikai (-ės) turėtų bendradarbiauti ir komunikuoti su visuomene tam, kad žmogaus teisės ir laisvės, lyčių lygios teisės taptų suvokiamu, priimtinu ir gerbtinu dalyku, nekintančiu valstybės pamatu, o ne proginiu partijų reklaminiu skydu.

„Įgyvendinant lyčių politiką reikalinga politinė valia, o ne taikstymasis su lyčių lygybės priešininkais. Visuomenė – visada susiskaidžiusi, veikiama skirtingo išsilavinimo grupių. Todėl visuomenei reikalingi lyderiai, kurie, remdamiesi savo profesine ir politine patirtimi, nuolat komunikuotų su žmonėmis ir aiškintų lyčių lygybės svarbą demokratinės visuomenės raidai“, – teigia profesorė.

Lyčių lygybė istoriniame kontekste

Pasak prof. D.Leinartės, kitas itin svarbus uždavinys – suvokti ir aprašyti kas atsitiko, kad lyties kategorija tapo pagrindiniu įrankiu, skaldančiu Lietuvos visuomenę ir visą Rytų Europą. Apie tai profesorė šiuo metu rašo knygą Jungtinėse Tautose ir kartu nori padrąsinti lyčių ir lygių galimybių temas tyrinėjančius mokslininkus ir mokslininkes siekti lygiaverčio statuso tarp kitų akademinių padalinių bei nugalėti aibę seksistinių, patriarchalinių, propagandinių barjerų, sutinkamų net ir universiteto viduje.

„Lyčių vaidmenys ir jų istorinė transformacija – sudėtingi klausimai, todėl paviršutiniški svarstymai negali pasiūlyti visuomenei modernių sprendimo būdų. Iš vienos pusės, turime per mažai tarnautojų ir politikų (-ių), gebančių tinkamai parengti su lytimi ir lyčių lygybe susijusias strategijas ir, apskritai, suprasti šią sritį; iš kitos – (ne visi) lietuviai (-ės) pasiruošę suvokti šių klausimų svarbą demokratinėje visuomenėje. Priežastį minėjau anksčiau – tai kvalifikuotų šios srities specialistų (-čių) trūkumas. Juk jei universitetai ruoštų medikus (-es), pasitelkdami ne nuoseklias akademines programas, o tik laisvai pasirenkamus dalykus – šiandien mus gydytų žiniuonės ir homeopatai, o ne profesionaliai parengti medikai (-ės)“, – teigia prof. D.Leinartė.

Profesorė M.A.Pavilionienė taip pat pabrėžia lyčių studijų svarbą. Pasak jos, lyčių studijos ir mokslo tyrimai sklaido žmonių nežinomybę, laužo stereotipus, griauna tikėjimo dogmas, padeda suvokti žmones plačiame istoriniame ir kultūriniame kontekste, kuris šiandien mums yra kaip niekad svarbus.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min