Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tarptautinis keleivinis traukinys Ryga – Minskas Lietuvoje nestos

Traukinys
Sauliaus Žiūros/BFL nuotr. / Traukinys
Šaltinis: BNS
0
A A

Vasarą pradėjęs kasdien kursuoti tarptautinis keleivinis traukinys Ryga – Minskas aplenkia Lietuvą.

Latviai susitarė ne tik su baltarusiais, bet ir su estais paleistas dar vienas traukinys Ryga – Talinas, bet iš Vilniaus į Rygą ar Taliną traukiniu nenuvažiuosi, nes jo nėra, penktadienį rašo dienraštis „Šiaulių kraštas“.

Vilnius su Latvija neturi tiesioginio susisiekimo geležinkeliu, bet iš Minsko yra traukinys į Vilnių, kuriuo kelionė užtrunka 3 valandas.

Latvijos geležinkelių Komunikacijos direktorė Regina Svirska akcentavo, kad Rygos traukinys į Minską važiuoja aplenkdamas Lietuvą ir Šiaulius, nes pro Daugpilį ir Polocką esą arčiau.

Specialistė nesutiko su teiginiu, kad latviai Lietuvą ignoruoja tyčia. Esą traukinių maršrutas Ryga – Minskas atnaujintas po derybų su baltarusiais, kruopščiai ištyrus keleivių srautus. „Tai komercinis projektas, dabar visi skaičiuoja centus“, sakė R. Svirska.

Vilnius su Latvija neturi tiesioginio susisiekimo geležinkeliu, bet iš Minsko yra traukinys į Vilnių, kuriuo kelionė užtrunka 3 valandas.

Specialistė aiškino, kad Latvijos geležinkeliai yra atviri deryboms. Esą traukinys iš Vilniaus į Rygą galėtų važiuoti, jeigu kolegos lietuviai tuo domėtųsi. Reiktų atlikti ir finansinę analizę.

R.Svirska paminėjo, kad sovietmečiu iš Talino į Minską kursavęs traukinys „Žuvėdra“ riedėjo per Lietuvą ir Šiaulius.

Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto departamento direktorius Juozas Darulis apie latvių atnaujintus traukinių maršrutus tarp kaimyninių šalių sostinių aplenkiant Lietuvą sužinojo iš dienraščio. Vėliau J.Darulis tvirtino, kad per derybas nepavykę susitarti su latviais, nes traukinių maršrutas Vilnius – Ryga esąs nuostolingas.

„Lietuvos geležinkelių“ Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas Dalijus Žebrauskas aiškino esą Lietuvoje važiuoti traukiniu labai brangu todėl, kad valstybė finansuoja automobilių kelius, bet geležinkelių infrastruktūros ne.

Anot specialisto, mūsų šalis yra vienintelė Europoje, nekompensuojanti keleivių vežimo traukiniais nuostolių. Jis neatmetė, kad atnaujindami traukinių maršrutus latviai siekia spartesnės plėtros Rygos regionui.

„Lietuvos geležinkelių“ Keleivių vežimo direkcijos rinkodaros skyriaus viršininkas Andrius Petrušis prasitarė, kad latvių traukinys negali važiuoti mūsų teritorija, nes valstybės nesusitarė dėl licencijos. „Licencijos traukiniui važiuoti kitos šalies teritorija neturi nei lietuviai, nei latviai“, sakė specialistas. Esą tarptautiniams traukiniams sunkiau sudaryti grafikus.

Be to, tvirtino neapsimoka. A. Petrušio skaičiavimu, bilietas iš Vilniaus į Rygą traukiniu kainuotų 150, o autobusu 50 litų, todėl keleiviai rinktųsi pastarąjį variantą.

Esą susisiekimas geležinkeliu su Latvija bus atnaujintas nutiesus europinę Rail Baltica vėžę. Ar tada traukinys nebebus nuostolingas?

Keleivinis traukinys Vilnius–Ryga–Vilnius, iki 2004 metų kursavęs kas antrą dieną, buvo atšauktas dėl labai mažų keleivių srautų: vienu reisu vidutiniškai buvo pervežama apie 70 keleivių ir patiriamų ekonominių nuostolių apie 726 tūkst. litų per metus.

Susisiekimo viceministras Arūnas Štaras sako, kad Latvijoje geležinkelio tinklas labiau išplėtotas ir keleivių kur kas daugiau nei Lietuvoje. Per metus Latvijos geležinkeliai perveža 23 mln. keleivių, „Lietuvos geležinkeliai“ užpernai pervežė 4,9, pernai 4,7 mln. keleivių, minėjo skaičius viceministras.

Pasak A. Štaro, Latvijoje valstybė 100 proc. kompensuoja geležinkeliui keleivių vežimo nuostolius, Lietuvoje nė lito.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min