Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tarptautinių mokyklų prestižas kainuoja, bet atsiperka

Pirmoji TAMV abiturientų laida
TAMV nuotr. / Pirmoji TAMV abiturientų laida
Šaltinis: Savaitraštis „15min“
0
A A

Lietuvoje veikiančios tarptautinės mokyklos vis labiau populiarėja. Leisti į jas savo vaikus pageidaujančių tėvų gretos kasmet plečiasi – daugiau nei pusę tarptautinių ugdymo įstaigų auklėtinių sudaro grynakraujai lietuviai.

12 tūkst. eurų (41,4 tūkst. Lt) – tokią sumą tektų pakloti už vienerius 9–12 klasę lankančio sūnaus ar dukters mokslo metus Subačiaus gatvėje įsikūrusioje Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje (TAMV, angl. – AISV).

Jaunesnių klasių auklėtinių mokslai atsieitų 2 tūkst. eurų pigiau. Pradinės klasės kainuoja 8 tūkst. eurų (27,6 tūkst. Lt) metams.

Mokykla turi įsteigusi ir lopšelio bei darželio grupes. Vaikų priežiūra ir lavinimas jose tėvų piniginę kasmet paplonintų atitinkamai 3 ir 6 tūkst. eurų (10 ir 20 tūkst. Lt).

Tai – didžiuliai pinigai net palyginti nemažas pajamas uždirbančiam žmogui. Tačiau turtingų žmonių, investuojančių į vaikų išsilavinimą, Lietuvoje yra.

Tarptautinę Amerikos mokyklą šiandien iš viso lanko 190 vaikų. Daugiau nei pusė jų – lietuviai.

Kokios priežastys tautiečius skatina vaikus leisti ne į valstybines lietuviškas, net ne į šiaip privačias, bet į tarptautines mokyklas?  

„Mus renkasi dėl mišrios daugiakultūrės aplinkos – unikalios galimybės mokytis su bendraamžiais iš įvairių pasaulio šalių, dėl aukštus standartus atitinkančios tarptautinės ugdymo programos, demokratiškų ir pagarbių santykių tarp mokytojų ir mokinių“, – pagrindinius tėvų motyvus įvardijo mokyklos direktoriaus padėjėja Ieva Dovydėnienė.

Auklėtiniai – vaikai keliauninkai

TAMV po savo stogu priima visus moksleivius, nepriklausomai nuo jų tautybės, rasės ar tikėjimo. Šiuo metu mokyklą lanko vaikai iš 20 pasaulio šalių: Pietų Korėjos, JAV, Čekijos, Estijos, Indijos, Skandinavijos valstybių ir kt.

Mes garantuojame ugdymą, o ne tik priežiūrą kaip valstybiniai darželiai.

„Mokykla tampa mini pasauliu – vaikai gyvai susipažįsta su skirtingų kraštų kultūra, tradicijomis, papročiais, virtuvės ypatybėmis. Išugdome pasaulio pilietį, – kalbėjo I.Dovydėnienė. – Kalbant apie mažuosius, tėvams svarbiausia vaikų saugumas ir visapusiškas lavinimas. Mes garantuojame ugdymą, o ne tik priežiūrą kaip valstybiniai darželiai.“

Didžioji dalis mokyklos auklėtinių gyvena migruojančiose šeimose. Tai – diplomatų ar Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų vaikai, daug keliaujančių verslininkų atžalos. Dalis šeimų, leidžiančių vaikus į TAMV, neslepia ketinimų darbo reikalais ilgesniam laikui išvykti į užsienį ar visai emigruoti.

„Dalis vaikų jau yra mokęsi tarptautinėse mokyklose svetur, todėl parvykę namo jau nenori grįžti į valstybinę mokyklą“, – kalbėjo TAMV direktoriaus padėjėja.   

Jei reikia, parems stipendija

Pamokos TAMV vyksta anglų kalba. Lietuvių, kaip gimtoji kalba, dėstoma penkis kartus per savaitę pagal lietuviškų vadovėlių programą. „Mūsų auklėtiniai būna raštingi abejomis kalbomis“, – užtikrino I.Dovydėnienė.

TAMV didžiuojasi gausiu pedagogų, dėstyti atvykusių iš JAV, Kanados ar Australijos, kolektyvu. Mokymo priemones mokykla siunčiasi iš JAV arba Anglijos.

„Samdome aukščiausios kvalifikacijos mokytojus, nuolat organizuojame jiems profesinius tobulinimosi kursus. Esame viešoji įstaiga, o ne pelno siekianti organizacija, todėl visas pajamas investuojame į ugdymo kokybę. Galime didžiuotis laboratorijomis, informacinių technologijų baze, interaktyviomis lentomis ir t.t.“ – mokyklos infrastruktūros privalumus dėstė I.Dovydėnienė.

Mokslas TAMV brangus, tačiau mokykla nelaiko savęs elitine – skirta tik turtuolių vaikams. „Dosniai remiame gabius, gerai anglų kalbą įvaldžiusius 3–12 klasių moksleivius, kurių tėvai gali pagrįsti finansinį poreikį. Tokiems atvejams esame įsteigę stipendijų fondą. Stipendija nepadengia visų mokslo išlaidų, bet yra gana svari“, – atkreipė dėmesį TAMV atstovė.

Įstojo į prestižinius universitetus

Kitąmet Tarptautinė Amerikos mokykla švęs veiklos Lietuvoje 20-metį. Jos ištakos – viename sostinės bute, kur mokytis ateidavo vos du vaikai.

Dabar TAMV – vienintelė mokykla Baltijos šalyse, turinti dvejopą tarptautinę akreditaciją: kviečia mokytis pagal amerikietišką bei tarptautinę formaliojo ugdymo programą anglų kalba.

Pernai mokykla išleido pirmąją abiturientų laidą – ją baigė aštuoni jaunuoliai: 3 lietuviai, austras, amerikietis, JAV lietuvis, vengrė ir graikė.

Pernai mokykla išleido pirmąją abiturientų laidą – ją baigė aštuoni jaunuoliai: 3 lietuviai, austras, amerikietis, JAV lietuvis, vengrė ir graikė. Dabar jie studijuoja prestižiniuose pasaulio universitetuose: Masačiusetso technologijų institute, Hulto tarptautinėje verslo mokykloje, Londono imperatoriškajame koledže, Londono karališkajame Holloway ir Kento universitetuose.

„Į šiuos universitetus mūsų auklėtiniai priimti net su stipendijomis“, – pasidžiaugė I.Dovydėnienė.

Šiemet TAMV baigs tik dvi abiturientės – lietuvė ir ukrainietė. Užtat kitais metais abiturientų skaičius bus rekordinis – 12.

„Esame traktuojami kaip užsienio mokykla Lietuvoje, todėl mūsų auklėtiniai į šalies aukštąsias mokyklas stoja kaip bet kuris kitas užsienietis. Jokių problemų nekyla, mat abiturientai laiko vieną plačiausiai pasaulyje paplitusių tarptautinių egzaminų, priimant į aukštąsias mokyklas – SAT ir AP“, – pasakojo I.Dovydėnienė ir atkreipė dėmesį, kad pernai TAMV mokslus baigęs abiturientas austras pasirinko studijas Vilniuje – ISM.

Papildomi TAMV mokesčiai:

* Vienkartinis stojimo mokestis naujiems moksleiviams – 500 eurų.

* Kapitalo mokestis: metinis 1000 eurų įnašas (suma kintanti, nustatoma kasmet, – red. past.), skiriamas ir naudojamas TAMV vykdomai švietimo veiklai finansuoti.

Neįkando mokslų kainos

Praėjusių metų viduryje iš Londono gyventi į Lietuvą grįžęs publicistas, televizijos laidų vedėjas Andrius Užkalnis nuo rudens dukras leidžia į Vilniaus tarptautinę mokyklą. Abiejų mergaičių mokslai anglų kalba kas mėnesį jam atsieina apie 3 tūkst. litų. Į kainą įskaičiuotas maitinimas ir užklasinė veikla.

Į privačias mokyklas susirenka tėvų, kurių požiūris į mokslą yra aukštesnis už vidutinį, vaikai. Man tai atrodo svarbu

Ieškodamas mokymo įstaigos dukroms jis pirmiausia atsižvelgė į du dalykus: kad viena iš dėstomų kalbų būtų anglų ir kad mokyklos bendruomenė būtų tautiškai marga. Atsižvelgiant į kriterijus teko rinktis iš dviejų variantų: Vilniaus tarptautinės mokyklos (VTM, angl. – VIS) Rusų gatvėje ir Tarptautinės Amerikos mokyklos.

„Amerikietiška mokykla padarė didžiulį įspūdį akademiniais auklėtinių pasiekimais, tačiau kaina tiesiog nežmoniška – dukrų mokslai būtų atsiėję brangiau nei Anglijoje“, – skaičiavo A.Užkalnis.

Galimybės leisti dukras į kokią nors prestižinę bendrojo lavinimo mokyklą Vilniuje A.Užkalnis net nesvarstė. „Mergaitės atvažiavo iš angliškai kalbančios aplinkos, todėl įmesti jas į įprastą bendrojo lavinimo mokyklą būtų kiek per ekstremalu. Nors jos kalba lietuviškai, nėra lietuviškai ėjusios mokslų. Be to, į privačias mokyklas susirenka tėvų, kurių požiūris į mokslą yra aukštesnis už vidutinį, vaikai. Man tai atrodo svarbu“, – kalbėjo A.Užkalnis.

Nesijaučia balta varna

Pirmiesiems dukrų mokslo metams Lietuvoje artėjant į pabaigą A.Užkalnis patenkintas – lūkesčiai pateisinti su kaupu. Prie naujos aplinkos mergaitės adaptavosi palyginti lengvai. Tai – pagrindinis tarptautinį statusą turinčių ugdymo įstaigų privalumas.

„Vaikui, persikrausčiusiam iš kitos kalbinės ir kultūrinės aplinkos, labai svarbu, kad jo, kaip keliaujančio vaiko, atvejis nėra išskirtinis. Dauguma mokinių dukrų klasėje savo patirtimi yra labai panašūs, todėl niekas nesijaučia balta varna“, – džiaugėsi A.Užkalnis.

Vilniaus tarptautinę mokyklą lanko daugiau nei 200 vaikų iš daugiau nei 25 pasaulio šalių. Dėl nuolatinės auklėtinių migracijos mokyklos kolektyvas yra įpratęs bendrauti su gyvenamąją vietą dažnai keičiančiais vaikais.

„Mokykla net nesitiki stabilumo ir jo nesiekia. Ji – judančio, greito pasaulio atspindys. Mokymo kokybė kai kuriais atvejais net labai įspūdinga, nors mokykla galbūt neturi galimybės importuoti patyrusių, tam tikrą profesinį statusą jau užsitarnavusių pedagogų – atsivilioti juos į Lietuvą būtų brangu, o tai atsilieptų ir tėvų kišenei“, – kalbėjo užsienyje ilgai gyvenęs pašnekovas.

Trūkumas – tik 10 klasių

Vilniaus tarptautinė mokykla yra akredituota Pasaulio Tarptautinio Bakalaureato (TB) mokykla ir šiuo metu vykdo TB pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija ją pripažįsta kaip atitinkančią šalies švietimo strategiją ir standartus.

„Deja, šiuo metu mokykla įgyvendina ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį ir pagrindinį ugdymą. Tai reiškia, kad neturi paskutinių dviejų klasių. Tai – tam tikras rūpestis, mat vyresnėlė šiemet baigs aštuntą klasę. Vadinasi, po poros metų teks priimti sprendimą – arba stoti į vieną iš lietuviškų, arba į vieną iš internatinių mokyklų užsienyje“, – svarstė A.Užkalnis.

Mokyklos direktoriaus pavaduotoja Viltė Gridasova patikino, kad mokykla nepalieka auklėtinių likimo valiai ir visokeriopai padeda susirasti, kur tęsti mokslus.

Vilniaus tarptautinę mokyklą 2004 metais įkūrė grupė tėvų ir pedagogų iš Lietuvos, Danijos, Suomijos ir JAV. Kiekvienas iš įkūrėjų ieškojo mokomosios patirties savo vaikams, kuri būtų kitokia nei tuo metu siūlė kitos švietimo įstaigos Vilniuje.

Mokesčiai VTM:

* 2011–2012 mokslo metais metinis pradinio ir pagrindinio ugdymo (1–9 klasės) mokestis – 18900 Lt.

* Registracijos metu mokamas vienkartinis 950 litų registracijos mokestis.

* Mokykla neima papildomo mokesčio už maitinimą.

Pradinukai išmoksta tris kalbas

Jei tėvai nori, kad jų vaikai būtų ugdomi multikultūrinėje aplinkoje, bet neskiria ypatingo dėmesio anglų kalbai, galima rinktis alternatyvą – Šilo gatvėje įsikūrusią Vilniaus prancūzų vidurinę mokyklą (VPM, pranc. – EFV). 

1991 metais sostinėje įsteigta mokykla įgyvendina ikimokyklinį, pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą pagal Prancūzijos švietimo programas. Vaikai mokomi prancūzų kalba.

2002-aisiais mokyklą pripažino Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija. Dar po metų ji buvo pripažinta AEFE agentūros, kuri rūpinasi prancūziškąja mokslo sistema užsienio šalyse.

Prancūzų vidurinė mokykla turi 207 auklėtinius nuo 2 iki 16 metų. Didžioji dalis mokinių – lietuviai. Maždaug penktadalis – užsienio piliečiai iš aštuonių pasaulio šalių, daugiausia prancūzai.

„Mokykla priklauso pasauliniam mokyklų tinklui – pagal analogišką programą vaikai ugdomi 130 šalių. Vaikui ir šeimai tai užtikrina mokslų tęstinumą. Samdome mokytojus, atvykusius iš Prancūzijos, – jie stengiasi perteikti ne tik žinias, bet ir frankofonišką kultūrą“, – kalbėjo mokyklos direktorius Geoffroy Conuau.

Pavyzdžiui, Prancūzų vidurinėje mokykloje istorija ir geografija labiau orientuota į Prancūziją ir Europą. Lietuvos istorija integruota į šią sistemą, todėl kai kurių dalykų mokoma skirtingai nei valstybinėse šalies švietimo įstaigose.

Pradinėse klasėse lietuvių kalbos pamokos vyksta keturis kartus per savaitę, vyresnėse – penkis. Be to, mokoma anglų, ispanų, vokiečių kalbų.

„Baigę pradinę mokyklą mūsų auklėtiniai jau moka mažiausiai tris kalbas: lietuvių, prancūzų ir anglų. Kartais ir daugiau“, – atkreipė dėmesį G.Conuau.

Ir demokratija, ir drausmė

Vilnietis Paulius Keršanskas į Prancūzų mokyklą leidžia abu vaikus. Septynmetis Joris šiemet baigs pirmą klasę, pagrandukė trejų Amelija lanko darželio grupę.

Jei nenorės sėsti ant puodo, niekas ir nevers. Lygiai taip pat su piešimu, miegu. Vaikas turi teisę rinktis, – džiaugėsi tėtis ir atkreipė dėmesį, kad ši demokratija į lepinimą neišvirsta.

Už abiejų vaikų lavinimą frankofoniškoje aplinkoje su maitinimu ir būreliais Keršanskai kas mėnesį atriekia iki 2 tūkst. litų. Sako, kad verta.

„Savo sprendimo tikrai nesigailime, nors vaikai tarp savęs jau kalbasi prancūziškai, o mes su žmona šios kalbos nesuprantame“, – juokėsi P.Keršanskas.

Apie Vilniuje įsikūrusią Prancūzų vidurinę mokyklą jis išgirdo iš šeimos draugės. Kaip tik tuo metu, kai ieškojo darželio sūnui, nes į valstybinį jis nepateko.

„Eilės tragiškos. Be to, nelabai patiko ir valstybinių darželių aplinka, bendravimo būdas. Ten veikia vaikų priežiūros, o ne lavinimo grupės, – įsitikinęs pašnekovas. – Draugės vaikas, patekęs į prancūzišką aplinką, pagaliau pradėjo norėti eiti į mokyklą. Iki tol priešindavosi iki vėmimo.“

P.Keršanskui imponuoja Prancūzų mokyklos individualus požiūris į kiekvieną vaiką. „Jei nenorės sėsti ant puodo, niekas ir nevers. Lygiai taip pat su piešimu, miegu. Vaikas turi teisę rinktis, – džiaugėsi tėtis ir atkreipė dėmesį, kad ši demokratija į lepinimą neišvirsta. – Drausmės irgi netrūksta.“

Joris mokosi klasėje, kurioje pusė vaikų nekalba lietuviškai. Amelijos grupėje – tik lietuviai.

Egzaminai – Lenkijoje

Keršanskai dar nėra nusprendę, ar į Prancūzų mokyklą vaikus leis iki pat abitūros egzaminų. Iki tol – dar daug laiko. „Tačiau pradinę mokyklą tikrai baigsime čia“, – neabejojo P.Keršanskas.

Vilniaus Prancūzų vidurinė mokykla dar nėra išugdžiusi nė vienos abiturientų laidos. Pirmasis abiturientas mokyklą baigs kitais metais.

„Laikyti abitūros egzaminų jis vyks į Lenkiją, kur veikia prancūzų mokyklų tinklo egzaminų centras. Ateityje, kai mūsų abiturientų gretos išsiplės, planuojame mokyklą Vilniuje paversti sertifikuotu egzaminų centru, todėl vaikams nebereikės niekur važiuoti“, – užtikrino G.Conuau.

VPM kainos 2012–2013 m. mokslo metams:

Vaikų darželis ir pradinė mokykla

* Vienkartinis stojamasis mokestis – 940 Lt
* Mokestis už mokymo priemones – 370 Lt
• Mokestis už mokslą – 10 100 Lt

Vidurinis mokymas

* Vienkartinis stojamasis mokestis – 940 Lt
* Mokestis už mokymo priemones – 481,5 Lt
* Mokestis už mokslą – 12 500 Lt
* Mokestis už egzaminus 3-ios klasės mokiniams – 400 Lt

Publika marga, mokslas – lietuviškas

Prieš šešerius metus Vilniuje atsirado dar viena tarptautinė mokykla. Tiesa, joje ugdymo procesas įgyvendinamas ne užsienio, bet lietuvių kalba. Tai – M.Daukšos gatvėje įsikūrusi Vilniaus tarptautinė Meridiano mokykla (angl. –VIMS).

Šiuo metu ją lanko 106 mokiniai. Kitiems metams užsiregistravę dar 35 vaikai. „Todėl drąsiai galime teigti, kad esame jauna, bet sparčiai auganti mokykla“, – sakė mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolanta Riaukienė.

Šeimos mūsų mokyklą pasirenka dėl saugios ir jaukios aplinkos, dėmesio vaikui, tarptautinės aplinkos bei galimybės sustiprintai mokytis anglų kalbos bei išmokti prancūzų, rusų ar turkų kalbų.

Atvykusių iš kitų šalių auklėtinių mokykla turi vos tris – tai direktoriaus ir mokyklos steigėjo vaikai iš Turkijos.

Ketvirtadalis mokyklos auklėtinių kilę iš mišrių šeimų: lietuvių–lenkų, lietuvių–rusų, lietuvių–amerikiečių, lietuvių–arabų, lietuvių–ukrainiečių, lietuvių–australų, lietuvių–danų. Beveik visi jie yra Lietuvos piliečiai. Diplomatinio korpuso atstovų atžalų mokykloje bent kol kas nėra.

„Šeimos mūsų mokyklą pasirenka dėl saugios ir jaukios aplinkos, dėmesio vaikui, tarptautinės aplinkos bei galimybės sustiprintai mokytis anglų kalbos bei išmokti prancūzų, rusų ar turkų kalbų. Be to, vykdome dvikalbio ugdymo programą: nuo 5 klasės kūno kultūra bei tikslieji mokslai – matematika, informatika, vėliau fizika ir chemija, biologija – dėstomi dviem kalbomis: lietuvių ir anglų. Kadangi klasėse nedidelis mokinių skaičius – iki 17-os, mokytojai nesunkiai individualizuoja darbą skirtingo mokymosi lygio vaikams“, – kalbėjo J.Riaukienė. 

Vyriausi mokyklos auklėtiniai kitais metais lankys septintą klasę, tačiau mokykla svajoja užaugti iki 12 klasės ir tapti Meridiano gimnazija.

„Mūsų mokiniai mokomi lietuvių kalba ir pagal Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos parengtas bendrojo ugdymo programas, todėl ir egzaminus jie laikys lietuviškus“, – atkreipė dėmesį J.Riaukienė.

Meridiano mokyklos kainos 2012-2013 m. mokslo metams:

* Startinis stojamasis mokestis – 300 Lt (vienkartinis, negrąžinamas)
* Stojantiems į priešmokyklinę grupę – 7850 Lt
* Stojantiems į 1-4 klases – 7650 Lt
* Stojantiems į 5-8 klases – 7550 Lt
* Už pailgintą darbo dienos grupę – 600 Lt (vienkartinis, už visus metus)
* Du ir daugiau užsienio kalbų būreliai – 500 Lt (vienkartinis, už visus metus)

Padeda pritraukti investicijų

Gintaras Steponavičius, švietimo ir mokslo ministras

„Tarptautinių mokyklų yra bet kurioje demokratinėje šalyje. Juk gyvename globaliame pasaulyje – vis dažniau darbo reikalais žmonėms, ne tik diplomatams, su šeima tenka kraustytis gyventi iš vienos valstybės į kitą, ar net tolimiausią pasaulio kraštą. Tai ir padiktuoja mokyklų, dirbančių pagal nustatytus švietimo standartus, pavyzdžiui, tarptautinio bakalaureato programą, poreikį. Galima sakyti, kad tarptautinės mokyklos padeda pritraukti į šalį investicijų. Juk aukštos kvalifikacijos specialistams rūpi ne vien atlyginimas. Juos domina ir sąlygos šeimai įsikurti, galimybė vaikus leisti į mokyklą. Tarptautinės mokyklos stengiasi pritraukti geriausius mokytojus, taiko pažangius mokymo metodus. Mums tai – puiki proga palyginti savo nacionalinę švietimo sistemą, pasimokyti iš jų patirties. Neretai girdžiu minint pažangios pedagogikos pavyzdžius kitose šalyse, bet užmirštame, kad panašią patirtį galime rasti vietoje – tarptautinėse mokyklose Vilniuje.“

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Prestižas
Parašykite atsiliepimą apie 15min