Daugiabučių administratoriai pastebi, kad vis daugiau gyventojų laiptinėse įsisuka modernias lemputes, montuoja energiją taupančias sistemas ar nakčiai tiesiog išjungia šviesą.
Tačiau tuo metu, kai vieni drastiškai taupo, kiti gyventojai nerimauja permokantys už šviesą laiptinėse. Į „15min“ redakciją kreipėsi Liepojos gatvės daugiabučio gyventojai. Penkiaaukštyje gyvenantys žmonės piktinosi, kad jiems kas mėnesį, net ir vasarą, už bendrųjų patalpų apšvietimą tenka mokėti 3–4 Lt. Žmonės įsitikinę, kad ši suma – nepagrįstai didelė. „Paskaičiuokime: vienos laiptinės gyventojai sumoka 50–60 Lt per mėnesį. Bandėme taupyti, vasarą susitarėme, kad naktimis išjungsime šviesą. Bet sumažėjo mokama suma vos keliais centais“, – guodėsi vienas šio namo gyventojas, nenorintis, kad jo vardas būtų neviešinamas.
Gyventojai įsitikinę, kad jiems tenka mokėti ir už tą elektros energijos dalį, kurią sunaudoja įvairių paslaugų tiekėjai, įkurdinę savo stoteles rūsiuose. Tačiau daugiabučio administratoriai tokius kaltinimus vadina nepagrįstais.
Daugiabučius administruojančios bendrovės „Paslaugos būstui“ direktorė Regina Uznienė aiškino, kad žmonės vis dar klaidingai mano, kad bendrosios patalpos – tik laiptinės ir jų prieigos.
„Elektros energiją naudoja ir šilumos mazgas, ta pati skydinė, techniniai koridoriai. Tai visos bendrųjų patalpų sudedamosios dalys“, – aiškino ji.
 |
| Ginos Kubiliūtės nuotr./Nuo keliolikos centų iki 4–5 Lt – tokios sąskaitos už šviesą bendrosiose patalpose pasiekia klaipėdiečius. |
Daugiabučiuose yra įrengti skaitikliai bendrosioms patalpoms, o gautos sąskaitos išdalijamos gyventojams, atsižvelgiant į nuosavybės dalį. „Paslaugos būstui“ direktorė teigė dažnai sulaukianti iš gyventojų priekaištų, kad jų laiptinėse šviesa visai nedega, lemputės išsuktos, o mokėti vis tiek reikia. „Tai vis klaidingas supratimas, kad apšviečiama tik laiptinė ir mokėti reikia tik už tai“, – akcentavo R.Uznienė. Anot jos, nepagrįsti ir kaltinimai, kad reikia mokėti ir už įvairių paslaugų tiekėjų sunaudojamą elektros energiją.
Pasak bendrovės VST atstovės ryšiams su visuomene Giedrės Vinickienės, įrengiant bet kokią paslaugų tiekėjų stotelę, ji turi būti suderinta pagal techninių sąlygų reikalavimus.
„Gyventojų sunaudojamam elektros energijos kiekiui įtakos ši įranga neturi“, – tikino G.Vinickienė.
Ar įvairių paslaugų tiekėjų įranga prijungta teisingai, ar per bendrą apskaitą, gali išsiaiškinti ir pirmiausia turėtų kontroliuoti namų elektros tinklą eksploatuojančių organizacijų atstovai.
Nori taupyti
Daugiabučius administruojančios „City Service“ Klaipėdos padalinio vadovas Mindaugas Genys patvirtino, kad vis daugiau klaipėdiečių ieško būdų, kaip galėtų sutaupyti. „Štai per praėjusį mėnesį dvylikoje laiptinių sumontavome judesio detektorius, anksčiau juos montuodavome 3–4 laiptinėse“, – pasakojo jis.
Žmonės renkasi ir kitokius būdus taupyti. Vieno daugiabučio Palangoje gyventojai laiptinėse sumontavo įrenginius, kurie spustelėjus mygtuką apšviečia patalpas, o po kurio laiko jungikliai automatiškai išsijungia. Apskaičiuota, kad tokie įrenginiai atsipirko jau po trijų mėnesių.
Paryžiaus komunos gatvės 6-ajame name dar vasarą sumontuoti judesio detektoriai – šviesa čia automatiškai įsijungia vos atvėrus duris. Bendrijos „Baltasis gintaras“ pirmininkė Galina Beljanina teigė, kad jau pirmąjį mėnesį žmonės pajuto naudą. „Palyginimui – praėjusį rugsėjį aštuonių laiptinių penkiaaukštis sunaudojo 838 kilovatvalandes energijos, o šį rugsėjį – tik 255“, – teigė ji. Tiesa, netrukus jais susidomėjo ir ilgapirščiai, todėl iš naujo sumontuoti įrenginiai buvo apipiešti, kad nieko nesugundytų.
„Žinoma, dar yra taupančių archajiškai: išjungiančių šviesas ar specialiai išsukančių lemputes. Tačiau tiems namams, ypač jei juose yra ir liftai, patarčiau pasidomėti galimybe įsimontuoti dieninius ir naktinius skaitiklius“, – teigė M.Genys.
Energiją taupančios lemputės laiptinėse dar ne itin išpopuliarėjo. Žmonės, neapsikentę vagišių, griebiančių ir pigiąsias lemputes, bijo, kad brangi investicija nepadės sutaupyti, nueis veltui.
Laiptinėse nesaugu
Laiptinės tampa vis nesaugesne vieta. Uostamiesčio pareigūnai užfiksuoja vis daugiau atvejų, kai jose užpuolamos garbaus amžiaus moterys. Nusikaltėliams net nebūtina tamsa – pensininkės užpuolamos ir vidurdienį. Per pastarąsias savaites užfiksuota keliolika tokių nusikaltimų, kai stveriamos rankinės, piniginės.
