Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Marijampolėje ir kituose miestuose dar ir šiandien galima pamatyti prie gatvių ar pakelėse sukrautus maišus šiukšlių. Jų buitines atliekas tvarkančios bendrovės tiesiog nepajėgia išvežti. Trūksta ir pinigų, ir darbo jėgos.
Prašo paremti finansiškai
„Specialios įmonės, kuri išvežtų per talkas surinktas šiukšles, nėra. Todėl tai daryti turi komunalinio ūkio bendrovės, nors jos nebuvo numačiusios tam lėšų“, – LŽ sakė UAB „Kauno švara“ valdybos narys Zenonas Abramavičius. Jo tvirtinimu, šiųmetis „Kauno švaros“ biudžetas yra mažesnis nei pernykštis. „Todėl papildomų lėšų, kurias galėtume skirti visuomeninėms akcijoms paremti, neturime“, – pabrėžė Z.Abramavičius.
„Pastebėjome, kad šiukšlių maišų yra pakelėse, prie gatvių. Jie nesunešti į tam specialiai įrengtus akcijos punktus. Kodėl? Galima manyti, kad asmenys, nesudarę sutarčių su komunalinių paslaugų įmonėmis, pasinaudojo situacija ir tiesiog atsikratė savo atliekų“, – aiškino jis.
Tačiau, anot jo, „Kauno švaros“ darbuotojai po truputį mažina per akciją „Darom 2009“ surinktų šiukšlių krūvas. Kada maišai šiukšlių bus išvežti į Lapių sąvartyną, kol kas neaišku. „Trečiadienį suskaičiuosime, kokį kiekį šiukšlių išvežėme ir kiek tai mums kainavo. Sąmatą pateiksime Kauno miesto savivaldybės administracijai. Tikimės, kad bent dalį išlaidų padengs ji“, – sakė Z.Abramavičius.
Padėti negali
Jis tvirtino neįsivaizduojantis, ko „Kauno švara“ turės imtis, jei miesto valdžia atsisakys finansiškai prisidėti prie šiukšlių išvežimo. „Neturime ko pasiūlyti – pinigų biudžete nėra“, – antradienį LŽ pareiškė laikinosios sostinės meras Andrius Kupčinskas.
Neoficialiais duomenimis, „Kauno švara“ ir „Dzūtra“ minėtiems darbams jau iš viso išleido apie 300 tūkst. litų. Kokias sumas per akciją „Darom 2009“ surinktoms šiukšlėms išvežti skyrė kitų Lietuvos miestų įmonės, neskelbiama. Komunalininkai neslėpė nesitikėję, kad visuotinės talkos dalyviai surinks tiek atliekų.
Akis badys visą mėnesį
„Darom 2009“ atstovas spaudai Edgaras Jankelaitis sakė, kad daugiausia problemų dėl šiukšlių išvežimo kilo Panevėžyje. Didžioji dalis maišų šiukšlių „tebepuošia“ Aukštaitijos sostinę. „Panevėžį tvarkanti įmonė juos išveš gegužę, nes balandžio mėnesio pinigų limitas, skiriamas įmonei, jau išnaudotas“, – tikino E.Jankelaitis.
Anot jo, maišai šiukšlių dar bado akis ir Vilniuje, nes komunalinio ūkio bendrovės jų visų iš šešiasdešimties akcijai įrengtų atliekų surinkimo aikštelių dar nespėjo išvežti.
E.Jankelaitis tikino, esą su visomis akciją „Darom 2009“ rėmusiomis savivaldybėmis buvo sutarta, jog jos pasirūpins surinktų šiukšlių išvežimu. Tačiau atstovas spaudai negalėjo atsakyti, ar šie susitarimai buvo sudaryti raštu.
Siekė pasipelnyti
E.Jankelaičio manymu, problemų nebūtų kilę, jei ne dalies visuomenės noras pasipelnyti. „Pastebėjome, kad šiukšlių maišų yra pakelėse, prie gatvių. Jie nesunešti į tam specialiai įrengtus akcijos punktus. Kodėl? Galima manyti, kad asmenys, nesudarę sutarčių su komunalinių paslaugų įmonėmis, pasinaudojo situacija ir tiesiog atsikratė savo atliekų“, – aiškino jis.
Toks pats įtarimas kilo ir „Kauno švaros“ valdybos nariui Z.Abramavičiui. Jo tvirtinimu, visuotinė talka net tapo senas transporto priemonių padangas surenkančių įmonių pasipelnymo šaltiniu. Jos pajamas gauna surinkdamos padangas iš gyventojų. Atvežusieji jas turi sumokėti nustatyto dydžio mokestį. “Mokesčius už padangų surinkimą gavo, o į utilizavimo įmones jų nepristatė ir už tai nesumokėjo. Akcijos dieną tiesiog atvežė į pakelę ir paliko“, – tikino Z.Abramavičius.
