Bet sunkmečiu vis pasigirsta siūlymų, kad šį skaičių reikėtų mažinti: esą efektyviai (ir gerokai pigiau) galėtų dirbti tiek 121, tiek vos 71 narį turintis Seimas.
Iniciatyvų mažinti parlamentarų skaičių būta ir anksčiau. 2001-aisiais Algimantas Matulevičius ir dar 38 Seimo nariai siūlė palikti tik 101 Seimo mandatą.
2003 metais Viktoro Uspaskicho iniciatyva buvo inicijuojamas parašų rinkimas dėl Seimo rinkimų sistemos pakeitimo. Buvo siekiama, kad parlamentarų skaičius mažėtų nuo 141 iki 131, renkant juos dviejų rūšių vienmandatėse apygardose. Taip pat siūlyta įvesti Seimo narių atšaukimo mechanizmą. Tačiau ši iniciatyva patyrė fiasko, kai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), patikrinusi lapus, rado daugybę suklastotų, besikartojančių ir net mirusių asmenų parašų.
Tai, kad 141 parlamentaro yra per daug, yra pažymėję ir buvę šalies vadovai Algirdas Brazauskas bei Valdas Adamkus.
Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų sumažintas seimūnų skaičius, turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Kad pataisa būtų priimta, kiekvieną kartą už ją turi balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai Seimo narių. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.
Svarstymo tikisi pavasarį
Šiuo metu Seimo stalčiuose dulka buvusio Seimo pirmininko „prisikėlėlių“ vado Arūno Valinsko siūlymas parlamentarų skaičių mažinti iki 121. Tam, pasak jo, reikėtų sumažinti vienmandačių apygardų skaičių iki 61, o pagal sąrašus daugiamandatėje apygardoje rinkti 60 parlamentarų.
„Tai būtų mechaninis apygardų sujungimas ir vienas Seimo narys atstovautų didesniam rinkėjų skaičiui – ne 24 tūkst., o 27 tūkst. rinkėjų“, – 15min.lt aiškino A.Valinskas. Pasak jo, taip pagerėtų Seimo darbo kokybė, nes į vieną vietą kandidatuotų daugiau politikų. Jis tikisi, kad šį siūlymą parlamentarai svarstys pavasario sesijoje. Peržiūrėdami partijų sąrašus, žmonės dažniausiai balsuoja už pirmąjį, antrąjį asmenį. Vieno ar antro asmens populiarumas lemia, kad į Seimą patenka, švelniai tariant, nepasirengusių tam darbui žmonių, – teigė R.Baškienė.
Lietuvos valstiečių liaudininkų atstovė Rima Baškienė yra registravusi kitą siūlymą – parlamentarų skaičių mažinti iki 71 – t. y. palikti tik vienmandates rinkimų apygardas. Tada vienas seimūnas atstovautų kiek daugiau nei 46 tūkst. piliečių.
Naikintų besidubliuojančias funkcijas
„Peržiūrėdami partijų sąrašus, žmonės dažniausiai balsuoja už pirmąjį, antrąjį asmenį. Vieno ar antro asmens populiarumas lemia, kad į Seimą patenka, švelniai tariant, nepasirengusių tam darbui žmonių“, – kalbėjo R.Baškienė.
Anot jos, perpus sumažėjus parlamentarų skaičiui, Seimo komisijų ar komitetų darbas nesutriktų: tereiktų peržiūrėti besidubliuojančias funkcijas.
„Pavyzdžiui, Jūrinių reikalų ir žuvininkystės komisijos funkcijas gali atlikti Kaimo reikalų komitetas ar kuris nors kitas. Taip pat šiuo metu komitetuose dirba 11–13 Seimo narių. Didelės tragedijos nematau, jei dirbs kokie devyni: turime komitetuose protingai tylinčių Seimo narių, kurie praktiškai nedalyvauja diskusijose, o tiesiog ateina, atsėdi ir pasirašo“, – argumentavo parlamentarė.
Per kadenciją sutaupytume 63–220 mln. Lt
„Tvarkiečiai“ dar rinkimų į Seimą metu visiems aiškino, kad sumažins tautos išrinktųjų skaičių pusiau. Šios partijos lyderis Valentinas Mazuronis teigė, kad jie laukia A.Valinsko siūlomo įstatymo projekto svarstymo, o tada pasisakys už Seimo mažinimą iki 71 parlamentaro.
Pasak jo, svarbiau yra ne tai, kad būtų sutaupomi keliasdešimt milijonų litų, o tai, kad pats tautos išrinktųjų darbas taptų efektyvesnis, sumažėtų tuščių ir nereikalingų diskusijų.
Siūlytojų skaičiavimais, parlamentarų skaičiaus sumažinimas iki 121 per metus padėtų sutaupyti apie 790 tūkst.Lt, o per visą ketverių metų kadenciją Seimas mokesčių mokėtojams atsieitų 63 mln. Lt pigiau. Konstitucija yra toks dalykas, kuris nerašomas vieną dieną. Jei dėl jos apsispręsta referendumo būdu, tai vargu ar koks nors Seimo narys pavieniui gali abejoti šio įstatymo racionalumu, – mano A.Endzinas.
Skaičiaus mažinimas perpus finansiškai būtų dar efektyvesnis: biudžete per metus esą liktų 55 mln. Lt daugiau, o per ketverių metų kadenciją būtų galima sutaupyti 220 mln. Lt.
Siūlymus vadina pigiu populizmu
Tačiau ne visi parlamentarai sutiktų su tokiais siūlymais. Konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma teigė, kad seimūnų skaičių galima būtų sumažinti pora „desetkų“, tačiau kalbos, kad reikia palikti tik pusę Seimo, yra pigus populizmas, kurį galbūt lemia ir mėnulio fazės.
„Jei pradedi Seimo narius skirstyti į komitetus, komisijas, darbo grupes, žmonės pradeda specializuotis tam tikroje politikos srityje. Jei tam pačiam reikės kaip Barbei devyndarbei ir ekonomika, ir švietimu domėtis, rengti projektus – ne kiekvienas pajėgs“, – aiškino J.Razma.
„Esminiai projektų koregavimai vyksta ne Seimo salėje, kur 141 rankas kilnoja o komitetuose. Kai kurie komitetai jau dabar turi minimalų narių skaičių – 7. Tai ką, po penkis tada daryti? Po 3–4?“ – retoriškai klausė konservatorius.
Panašios nuomonės laikosi ir Liberalų sąjūdžio frakcijos lyderis Audrius Endzinas. „Nesikratau šio siūlymo, bet ir nesu didelis entuziastas“, – teigė politikas.
Esą nors Seimas ir brangiai kainuoja, tačiau norint keisti parlamentarų skaičių, reikia ilgų diskusijų su visuomene. „Konstitucija yra toks dalykas, kuris nerašomas vieną dieną. Jei dėl jos apsispręsta referendumo būdu, tai vargu ar koks nors Seimo narys pavieniui gali abejoti šio įstatymo racionalumu“, – kalbėjo A.Endzinas.
Vien emocinio pagrindo nepakanka
Politologas Tomas Janeliūnas 15min.lt teigė, kad Seimo narių mažinimo klausimas turi du aspektus. Iš vienos pusės, Lietuva yra iš tų šalių, kuriose parlamentaras atstovauja palyginti nedideliam rinkėjų skaičiui, tačiau trūksta detalios studijos, kokių rezultatų galima būtų pasiekti renkant mažiau tautos atstovų.
Esą be tikslios analizės sunku aiškiai įvardyti visus argumentus už ir prieš Seimo narių skaičiaus mažinimą. O dabartiniai siūlymai teikiami vadovaujantis tik emocijomis ir vyraujančiu nepasitikėjimu bei nusivylimu parlamentarais.
„Sumažinus Seimo narių skaičių į jį nebūtinai paklius tik geriausi – gali būti atvirkščiai. Produktyviausiai dirbantys Seimo nariai nebūtinai yra populiariausi ir atvirkščiai“, – įsitikinęs T.Janeliūnas.
Sumažinus Seimo narių skaičių į jį nebūtinai paklius tik geriausi – gali būti atvirkščiai. Produktyviausiai dirbantys Seimo nariai nebūtinai yra populiariausi ir atvirkščiai, – sakė T.Janeliūnas.
Liktų tik didžiosios partijos
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas įsitikinęs, kad sumažinus parlamentarų skaičių lengviausia būtų pertvarkyti rinkimų sistemą. Kiltų kita problema – Seimui taptų sunkiau atstovauti visoms partinėms grupėms, sluoksniams, įvairių regionų gyventojams, taip pat būtų sudėtinga koordinuoti vidinį Seimo darbą, skirstytis į komisijas ar komitetus. Esą parlamentarams tektų didesnis darbo krūvis, todėl jie „prisiaugintų“ daugiau padėjėjų.
Taip pat jei parlamentarai būtų renkami tik vienmandatėse apygardose, Lietuvoje susiformuotų dvipartinė sistema, nes mažosioms partijoms būtų sunku gauti vietą Seime. „Galbūt vienas kitas opozicijos atstovas pateks, bet jų bus labai mažai. Todėl, pavyzdžiui, Baltarusija labai kietai laikosi šios sistemos – opozicija gauna šiek tiek balsų, bet per mažai, kad turėtų įtakos”, – aiškino Z.Vaigauskas.
Seimūnų tiek, kiek kėdžių telpa
Pasak jo, yra nustatytas vadinamasis kubinės šaknies dėsnis: iš šalies gyventojų skaičiaus ištraukus kubinę šaknį ir padalijus iš parlamentarų skaičiaus, beveik visose valstybėse rezultatas bus panašus. Remiantis šiais skaičiavimais, Lietuvoje galėtų būti 140–160 Seimo narių.
Kodėl Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas nusprendė, kad bus renkamas būtent 141 seimūnas, VRK pirmininkas tiksliai negalėjo pasakyti.
„Yra visokių juokingų istorijų – esą kažkas suskaičiavo, kad salėje tiek kėdžių būtų patogiausia laikyti. Tačiau tai tikriausiai neteisingas pasakojimas, nes Atkuriamasis Seimas, turėjęs 141 narį, sėdėjo ne tik salės apačioje, bet ir balkonuose. O skaičiuojamos neva buvo tik apačioje esančios kėdės“, – juokėsi Z.Vaigauskas.
Jis teigė, kad rinkimai labai neatpigtų, net jei kandidatų skaičius sumažėtų perpus. „Pavyzdžiui, prezidento rinkimai. Jie kaina labai nesiskiria nuo Seimo, bet renkamas tik vienas asmuo“, – šnekėjo VRK pirmininkas.
Parlamentarų skaičius kai kuriose ES valstybėse:
- Latvija – 100 (vienas narys atstovauja 22 000 gyv.)
- Estija - 101 (1 n./13 380 gyv.)
- Danija – 179 (1 n./ 31 000 gyv.)
- Slovakija – 150 (1 n./36 000 gyv.)
- Čekija– 281 (1 n./37 250 gyv.)
- Kroatija – 153 (1 n./29 000 gyv.)
- Slovėnija – 130 (1 n./15 460 gyv.)
- Austrija – 246 (1 n./ 33 300 gyv.)
Lietuvos Seimai:
- Steigiamasis Seimas (1920–1922) – 150 narių
- Pirmasis Seimas (1922–1923) – 78 nariai
- Antrasis Seimas (1923–1926) – 78 nariai
- Trečiasis Seimas (1926–1927) – 92 nariai
- Ketvirtasis Seimas (1936–1940) – 49 nariai
- Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas (1990–1992) – 141 narys
