Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Teisėja: „Požiūris, kad tik tėvai žino, kas geriausia vaikams – labai pavojingas“

Viktorija Šelmienė, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Viktorija Šelmienė, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja
Šaltinis: 15min
6
A A

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė pastebi, kad pastaruoju metu labai dažni atvejai, kai tėvai ima reguliuoti savo vaikų ugdymą ir gydymą, nes vyrauja požiūris, kad tėvai geriausiai žino, ko reikia jų vaikui. Tačiau tai, pasak teisėjos, yra labai pavojingas požiūris, nes vaikas, net ir patiriantis smurtą, visada gina savo šeimą.

Savo pranešimą konferencijoje „Šeimos bylos (smurtas artimoje aplinkoje): tarpinstitucinis bendradarbiavimas“ penktadienį teisėja V.Šelmienė pradėjo prašymu išklausyti skriaudžiamų vaikų skambučių Bendrajam pagalbos centrui (BPC) įrašus.

Įrašuose skambėjo verkiančių, klykiančių vaikų balsai, kurie atvirai sakė mušami tėvų.

Vaikai visada gina mamą, tėtį – savo smurtautoją. Vaiko melavimas, pasakojimas nebūtinai yra noras pakenkti teisėsaugai, – sakė V.Šelmienė.

V.Šelmienės teigimu, BPC vien pernai sulaukė daugiau nei 66 tūkst. tokio pobūdžio skambučių.

Teisėja atkreipė dėmesį, kad BPC darbuotojos su vaikais kalba užjaučiamai, ir klausė, ar tokios užuojautos paskui tie patys vaikai sulaukia, kai apie tą patį įvykį dar kelis kartus turi pasakoti policininkui, gydytojui, psichologui ir, galiausiai, teisėjui.

Žinoma, ne visi BPC sulaukiami skambučiai virsta ikiteisminiais tyrimais, o dar mažiau bylų galiausiai pasiekia teismus. Štai 2016 m. buvo nagrinėtos 4703 bylos, kuriose asmenys buvo kaltinami smurtavę artimoje byloje, t. y. ne tik prieš vaikus, bet ir prieš suaugusiuosius.

Buvo išnagrinėtos 4 mažamečių nužudymo, 41 savo motinos, tėvo ar vaiko nužudymo, 33 sunkaus mažamečio, savo vaiko ar motinos, tėvo sveikatos sutrikdymo, 145 – nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylos.

„Iš esmės tai yra tik maža dalis skaičių. Tokie skaičiai rodo, kad jose vienaip ar kitaip figūravo vaikai“, – atkreipė dėmesį teisėja.

Tėvai ne visada teisūs

V.Šelmienė atkreipė dėmesį, kad beveik visada skyrybų bylos perauga į smurto artimoje aplinkoje bylas, o smurto artimoje aplinkoje bylos išvirsta į skyrybų bylas. Ir labai dažnai vaikai šiose bylose tampa tėvų santykių aiškinimosi įkaitais.

„Atkreipkite dėmesį, kad net šiuose skambučiuose vaikas sako „mano mama“. Vaikai visada gina mamą, tėtį – savo smurtautoją. Vaiko melavimas, pasakojimas nebūtinai yra noras pakenkti teisėsaugai. Tai yra noras apginti savo šeimą. Ir bet kuris vaikas pasakys, kad jis nori gyventi su mama ir tėčiu“, – atkreipė dėmesį teisėja.

Tačiau V.Šelmienė prašė savo kolegų nesilaikyti požiūrio, kad tėvai geriausiai žino, ko reikia jų vaikui.

„Tai yra be galo pavojinga. Ir apie tai jau ne puse lūpų kalba mokytojai ir medikai“ – pastebėjo teisėja.

Anot jos, jau beveik įprasta, kad tėvai, net ir žinodami, kad jų vaikai nesimoko, reikalauja mokytojų dienyne jam vietoj 1 rašyti 7, o sumušimus pastebėję gydytojai patys užtampomi po teismus ir rizikuoja netekti galimybės dirbti savo darbą.

Todėl ji prašė teisėjų nagrinėjant su vaikais susijusias bylas pirmiausia galvoti apie tai, ko reikia vaikui, o ne klausyti, ko reikalauja jo tėvai.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min