„Negaliu jums pasakyti konkrečių skaičių, nenoriu meluoti ir nenoriu apgaudinėti – jų tikrai yra ne taip jau ir mažai, bet teismas bet kokiu atveju visada patikrina, labai kruopščiai kiekvieną prašymą įvertina ir tenkina arba netenkina prašymus“, – po posėdžio sakė Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis.
„Pats asmeniškai esu atmetęs prašymų ir tikrai sudaromas klaidingas vaizdas, kad teismai nežiūri. Teismai žiūri ir labai kruopščiai“, – pridūrė jis.
Jam pritardamas Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Boleslovas Kalainis taip pat teigė, kad piktnaudžiavimo išduodant sankcijas apsiklausyti, nepastebinti.
„Klaidų pasitaiko, bet aš nematau piktnaudžiavimo“, – įsitikinęs B.Kalainis.
Skaičių nepateikė
Tačiau konkrečių skaičių, kiek išduodama sankcijų pasiklausyti, teismų pirmininkai nepristatė nei žurnalistams, nei Seimo komisijai.
„Atsakėme komisijai, kad mes neturime tokios teisės pateikti tokius duomenis, nes įstatymas tai draudžia“, – sakė Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Valdas Meidus.
Pasak Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko Konstanto Ramelio, atsisakydami teikti informaciją teismų pirmininkai remiasi Vyraiusybės nutarimu, kuris jiems numato tokią teisę.
Todėl komisija artimiausiu metu prašys Vyriausybės šį nutarimą pakeisti tam, kad komisijai prašomą informaciją pateikti būtų privaloma.Komisijos tirti, ar yra sekami prieš kelis metus paprašė Tomas Dapkus, Valdas Vasiliauskas ir Kuolys.
„Dabar operatyvinių duomenų subjektas gali atsisakyti teikti informaciją ne tik komisijai, bet ir valstybės vadovams. Tai yra nenormali padėtis“, – įsitikinęs pats teisėju dirbęs K.Ramelis.
Teismų pirmininkai į komisijos posėdį buvo kviečiami, nes ji dar prieš keletą metų pradėjo aiškintis, ar yra atvejų, kad žurnalistų pokalbių klausomasi neteisėtai.
Tuomet į komisiją kreipėsi keli žurnalistai, tarp kurių Tomas Dapkus, Valdas Vasiliauskas, Darius Kuolys, įtardami, kad jų telefoninių pokalbių gali būti klausomasi.
K.Ramelio teigimu, kol kas neaišku, ar šių žurnalistų pokalbių buvo klausomasi. Tačiau, jis nemato nieko bloga, kad iš principo Lietuvoje gali būti klausomasi žiniasklaidos atstovų. Parlamentaro teigimu, nusikaltimus gali daryti ir žurnalistai, ir politikai, ir teisėjai, svarbu, tik, kad jų pokalbių būtų klausomasi dėl nusikalstamos veiklos, o ne dėl jų darbo.
Apie sekimą sužino, kai prireikia ginklo
Be to, komisija yra gavusi piliečių skundų. Jie komisijai dėsto apie sekimą sužinoję tuomet, kai paprašo išduoti leidimą ginklui.
„Žmonės skundžiasi dėl to, kad jiems buvo taikytos operatyvinės priemonės. Jie susirašinėja su įvairiomis institucijomis, nori sužinoti, kokiu pagrindu tai buvo daroma, bet visos atsirašo ir prisidengia slaptumo skraiste, net jeigu tyrimai būna baigti“, – pasakojo gautų skundų turinį K.Ramelis.
Anot komisijos pirmininko, šiuo metu Lietuvoje per metus išduodama keliasdešimt tūkstančių sankcijų pasiklausyti.
Buvusio teisėjo teigimu, tai nėra labai daug, nes Lietuvoje gausu nusikaltimų, būriai žmonių užsiima kontrabanda, veikia užsienio tarnybos.
