Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 24d. 15:01

Teisėjos ir „paprasto“ vyro skyrybų karas: ar teisėtai namas perimtas per karantiną?

J.Kolyčienė (kairėje) įsitikinusi, kad jos asmeninė byla kolegų rankomis buvo išnagrinėta nešališkai.
15min koliažas / J.Kolyčienė (kairėje) įsitikinusi, kad jos asmeninė byla kolegų rankomis buvo išnagrinėta nešališkai.

Teisėjos ir dabar jau buvusio jos vyro skyrybų istorija, vyrą ginančio advokato akimis, atskleidė visos teisingumo sistemos ydas, dvigubų standartų taikymą. Tuo metu pati teisėja Jurgita Kolyčienė sako nesijaučianti šios kovos laimėtoja ir atskleidžia kitokią savo asmeninės bylos pusę. Ar išties tai, kad vienas iš sutuoktinių yra profesionalus teisininkas, lemia skyrybų bylos baigtį jo naudai?

Šioje byloje, kaip ir dažniausiai, nesutarimai kilo dalijantis turtą. Posėdis po posėdžio skirtingais keliais sukanti pora bandė sutarti, kaip pasidalinti buvusius bendrus namus.

Karantinas – ne kliūtis iškraustymui

Karščiausiu proceso epizodu tapo priverstinis vyro iškeldinimas iš buvusio bendro šeimos būsto. Namą Šilalėje teismas priteisė teisėjai. Vyro advokatui iš karto kilo šūsnis klausimų: ar antstolių vizitas nebuvo savavaldžiavimas, nes nebuvo pasirūpinta kita gyvenamąja vieta buvusiam būsto šeimininkui, nes teisėja dar nebuvo sumokėjusi buvusiam vyrui priteistos kompensacijos, galų gale – juk Lietuvoje karantinas ir žmonių susibūrimai apskritai yra draudžiami?

Moteris ir jos inicijuotus veiksmus palaikanti policija turi savų argumentų: pats vyras buvo prasitaręs, kad tame name nebegyvena, kompensaciją sumokėti esą galima ir vėliau, o karantino apribojimai antstolių procedūroms negalioja, nes jos vyko neviešoje vietoje ir dalyvių tebuvo keletas.

Mūsų istorija liūdna ir ilga, tarsi atsiduso teisėja.

15min uždavė abiem šalims esminį klausimą: ar viso to tikrai nebuvo galima išvengti, išsiskiriant taikiai ir atliekant skyrybų formalumus ne tik civilizuotai, bet ir geranoriškai?

„Aš visada buvau ir esu už tai, kad bet kokioje situacijoje reikia ieškoti taikaus sprendimo. Mūsų santuokos nutraukimo byloje aš padariau maksimaliai viską, ką galėjau, kad galėtume išsiskirti taikiai bendru sutikimu. Mūsų istorija liūdna ir ilga, ir tik dėl mano buvusio vyro nenoro išsiskirti taikiai, šiandien atsidūrėme tokioje situacijoje.

Kodėl buvęs vyras taip elgėsi? Reiktų jo paklausti, kodėl jis nenorėjo taikos sutartimi viską baigti iš pat pradžių ir baigti konfliktuoti“, – atsiduso skyrybų iškankinta moteris.

Vyras kupinas savų nuoskaudų: kartu esame patyrę ypatingai sunkių dalykų gyvenime, o dabar, taip išeina, kariaujame dėl senos lėkštės.

Jos buvęs vyras turi savų nuoskaudų: „Nenoriu negražiai kalbėti apie buvusią žmoną, bet aš jos tikrai nesuprantu. Tiesą sakant, visi, kas mus pažįsta, yra apakę ir nesupranta, kaip taip susidėliojo mūsų skyrybos. Mes kartu esame patyrę ypatingai sunkių dalykų gyvenime, o dabar, taip išeina, kariaujame dėl senos lėkštės.“

Suprasti akimirksniu

  • 1976 m. gimusi Šilalės r., aukštos kvalifikacijos teisininke J.Kolyčienė tapo 2005 m. baigusi VU, 2002-2006 m. dirbdama juriste ir mero patarėja Šilalės r. savivaldybėje. Moka rusų, anglų, prancūzų kalbas.
  • 2006 m. ji tapo Šilutės r. apylinkės prokurore, o 2011 m. – Šiaulių miesto apylinkės teisėja.
  • Nuo 2016 iki šiol dirba Vilniaus apygardos teisme, šiuo metu priklauso kolegijai, narpliojančiai garsiąją Eligijaus Masiulio ir „MG Baltic“ korupcijos bylą.
  • Asmeninė J.Kolyčienės skyrybų byla buvo svarstoma dviem etapais: pirminis verdiktas neįtiko nė vienai šaliai, tad apeliacijas nagrinėjo ir naują skelbimą paskelbė Klaipėdos apygardos teismas.
  • 1 iš 3 trijų teismo kolegijos narių buvo teisėja Raimonda Andrulienė, su kuria J.Kolyčienė yra dirbusi 2013 m. teisme Šiauliuose. Pati teisėja R.Andrulienė dėl nešališkumo nusišalinti atsisakė, jos poelgį svarstęs Apeliacinis teismas jokio pažeidimo taip pat neįžvelgė.

Advokatas: dėl iškeldinimo teismas net nesprendė

Į žurnalistus vyras nutarė kreiptis būtent po to, kai teismas nutarė šeimos namą priteisti buvusiai žmonai, o jį iškeldinti. Vyro advokato Kristijono Paliučio požiūriu, „teismas padalijo nuosavybę, bet nieko nenusprendė dėl iškeldinimo“, todėl, jo vertinimu, atlikti asmens iškeldinimo veiksmus pagal tokį teismo sprendimą nebuvo jokio teisinio pagrindo ir tai galima vertinti kaip savavaldžiavimą.

Jokios kompensacijos už iš jo paimtą nuosavybę vyras nebuvo gavęs, bet jau buvo vykdomas priverstinis jo iškeldinimas.

Be to, kaip pastebi advokatas, namo savininkė teismo sprendimu ne šiaip sau gavo kitą namo dalį.

„Teismas nusprendė, kad ji neva turi galimybių sumokėti piniginę kompensaciją mano klientui, o mano klientas neva neturi. Kuo remdamasis teismas taip nusprendė? Tačiau jokios kompensacijos už iš jo paimtą nuosavybę vyras nebuvo gavęs, bet jau buvo vykdomas priverstinis jo iškeldinimas“, – piktinosi K.Paliutis.

Teisėja: „Vyras parašė, kad name nebegyvena“

15min paprašė J.Kolyčienės smulkiau pakomentuoti situaciją ir teisėja turėjo savų argumentų, kad elgėsi teisėtai.

Kuo jūs rėmėtės inicijuodama iškeldinimą?15min paklausė J.Kolyčienės. Teisėja pateikė šį ir kitus paaiškinimus raštu.

– Buvęs vyras man 2020 m. balandžio 5 d. per „Viber“ parašė žinutę (esant reikalui galiu ją parodyti), kad jis name nebegyvena nuo 2020 m. sausio 12 d. Tad jokio pagrindo kreiptis dėl priverstinio jo iškeldinimo man nebuvo.

Suprasti akimirksniu

  • Išsiskyręs vyras patvirtino, kad tokio turinio žinutę per „Viber“ iš tiesų yra siuntęs. Kodėl, paaiškinti net ir sau iki galo negali.
  • Tačiau jo advokatas turi dar vieną argumentą: perimdama namą, teisėja prieš tai buvo įpareigota sumokėti buvusiam vyrui turtinę kompensaciją. Teigiama, jog tai buvo padaryta, tačiau tik po to, kai šeimininkė laikė rankoje raktus nuo naujųjų spynų.

– Kaip, jūsų akimis, klostėsi įvykiai tą dieną, kuri iki šiol kelia tiek aistrų?

– Aš 2020 m. balandžio 21 d. atvykau į man nuosavybės teise priklausantį namą, turėjau užsifiksuoti, kokios būklės buvęs vyras jį paliko.

Kadangi mūsų santykiai buvo ir yra itin konfliktiški bei dėl to, kad faktines aplinkybes konstatuoti gali tik antstoliai, buvo pasitelkta antstolė ir dalyvavo mano atstovas.

Durų raktininkas buvo pasitelktas trumpam veiksmui, kol atrakino durų spyną ir ją pakeitė. Pastarojo reikėjo, nes buvęs sutuoktinis man namo raktų nebuvo grąžinęs nuo 2017 m. vasaros, kuomet pasikeitė juos savavališkai, taip pat buvo pakeistos ūkinių patalpų spynos. Užfiksavome, jog buvęs vyras nebegyvena, nebuvo jo asmeninių daiktų, buvo išsinešęs svetainės baldus, televizorius, name atjungta elektra. Vykdant faktinių aplinkybių konstatavimą atvažiavo buvęs sutuoktinis, kuris antstolei taip pat patvirtino, jog negyvena čia nuo sausio 12 d.

Išėjus iš namo jis buvo užrakintas nauja spyna, buvęs vyras taip pat iš jo išėjo ir vaikščiojo paskui nuolat moralizuodamas, įžeidinėdamas.

Jokia priverstinio iškeldinimo procedūra nebuvo vykdoma. Konfliktinę situaciją išprovokavo pats buvęs vyras, pasikonsultavęs su advokatu.

Jokia priverstinio iškeldinimo procedūra nebuvo vykdoma. Konfliktinę situaciją išprovokavo pats buvęs vyras, pasikonsultavęs su advokatu, apžiūrinėdamas ūkines patalpas, būnant jose advokatas telefonu patarė vyrui bet kokia kaina patekti atgal į namą ir pasakyti, kad jis gyvena jame ir jį reikia priverstinai iškeldinti, advokatas dar patarė pasakyti vyrui, kad name liko jo 12 000 Eur (šias aplinkybes girdėjo antstolė).

Po šio pokalbio vyras išsikvietė policijos pareigūnus apsimesdamas, jog nežino, kas čia atvyko į neva jo gyvenamus namus. Atvykę pareigūnai pažiūrėję teismo sprendimą manęs paprašė atrakinti namą tik tam, kad buvęs vyras galėtų išsinešti neva likusius asmeninius daiktus.

Durys buvo atrakintos, buvęs vyras įėjęs į namą nepaėmė nė vieno daikto, išskyrus nuotraukas, ir atsisakė pasišalinti iš namo, sakydamas tai, ką jį pakonsultavo jo advokatas. Buvo prašoma išeiti jo gražiuoju, jis to nedarė, mes jį ten palikome, man išvažiavus į kapines, jis taip pat išvažiavo, o aš grįžusi užrakinau namą.

– Iškeldinimo veiksmai buvo atliekami karantino laikotarpiu, galbūt pažeidžiant jo sąlygas, nes vienoje vietoje buvo keturi asmenys. Pagal antstolių rūmų rekomendacijas karantino laikotarpiu antstoliai apskritai neturėtų vykdyti iškeldinimų. Ar sutinkate su šiomis pastabomis?

– Fiksuojant faktines aplinkybes buvo laikytasi visų reikalavimų karantino metu, visi buvo su kaukėmis, kiek buvo įmanoma – visi laikėsi saugaus atstumo. Raktininkas buvo tik kol atrakino ir pakeitė spynas. Tad mes buvome trise, buvęs vyras nebuvo kviestas, jis atvažiavo, kaip pats sakė – paskambinus kaimynams.

Turto dalybos – po ištuokos

Ilgiau nei 3 metus vykusioje skyrybų byloje sprendžiami klausimai labiausiai buvo susiję su poros turto padalijimu.

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai dar 2018 m. rugsėjo 24 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje yra nutraukę poros santuoką, o sutuoktinių bendrosios nuosavybės teise turėto turto dalybos atidėtos vėlesniam procesui.

Turtas – tai nuosavas namas su sklypu Šilalėje, kurį pora įsigijo 2006 m.

2019 m. vasario 18 d. Šilalės teismas namą priteisė vyrui, o moteriai – piniginę kompensaciją. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi apvertė ankstesnį Šilalės teismo sprendimą ir gyvenamąjį namą bei jo priklausinius priteisė J.Kolyčienei, o jos buvusiam vyrui priteisė 17 625,79 Eur kompensaciją iš buvusios žmonos.

„Už tiek Šilalėje net vieno kambario buto nenusipirksi“, – įvertino vyras.

Kaltinimai – abipusiai

Kai teismų sprendimai jau buvo paskelbti ir įsiteisėję, atėjo metas juos įgyvendinti.

Vyro advokato supratimu, tai turėjo būti daroma laikantis tam tikrų taisyklių, juolab daugelį sričių griežtai apribojusio karantino metu.

Ji yra įtakinga teisėja, o kas esu aš?

Tačiau šiuo atveju šilališkis pasijuto tarsi pervažiuotas volu ir turi tam vienintelį retorinį paaiškinimą: „Ji yra įtakinga teisėja, o kas esu aš?“.

Dėl visų keliamų abejonių, susijusių su tariamu teismų šališkumu, galimybe valdyti policiją, antstolius moteris irgi turi savąjį žmogišką paaiškinimą: „Tokia įtakinga teisėja, kokią bando parodyti mano buvęs sutuoktinis, yra tik jo dabartinis siekis visaip man pakenkti, jo kerštavimas ir nuolatinis manęs terorizavimas.“

Advokatas įsitraukė į bylą tik vėliau

Pirmosios instancijos teisme vyras savuosius interesus bandė ginti savarankiškai, be advokato.

„Kas buvo didžiulė jo klaida, ir jis paliko viską spręsti teismui, esą vis tiek viskas bus nuspręsta, kaip jo žmonai reikia. Netgi teisėjui paklausus, ar jis reiškia jam nušalinimą, vyras atsakė maždaug taip, kad jeigu jūs manote, kad teismas gali šią bylą nagrinėti ir draugystė su ieškove, bendros kelionės iš Šilalės į Molėtus netrukdo, tai prašome nagrinėti. Aišku, teisėjas galėjo nusišalinti ir pats dėl tų paminėtų faktų, bet formaliai nušalinimas nebuvo pareikštas ir jis ėmėsi nagrinėti“, – komentavo advokatas K.Paliutis.

Jis su bylos peripetijomis susipažino, be kita ko, perklausęs posėdžių garso įrašus, ir galiausiai susidarė tokį įspūdį: „Ieškovei procese tikrai buvo leidžiama tai, kas šiaip jau bylos dalyviams nebūna leidžiama, tačiau matėsi ir tai, kad teisėjas turi sąžinę ir iš tikrųjų bandė surasti kažkokį kompromisinį, teisingą sprendimą.“

Matėsi ir tai, kad teisėjas turi sąžinę ir iš tikrųjų bandė surasti kažkokį kompromisinį, teisingą sprendimą.

K.Paliučio požiūriu, atsakovas, neturėdamas atstovo, neišnaudojo savųjų galimybių byloje. „Jis tik akcentavo, kad jam paliktų namą arba padalintų namą lygiomis dalimis. Pagal įstatymą teisėjas tą namą šiaip jau ir turėjo padalinti lygiomis dalimis, bet tai akivaizdžiai neatitiko ieškovės intereso.

Todėl, kaip aš suprantu, dėl to teisėjas ir sugalvojo kompromisą padaryti: priteisė namą vyrui, o ne ieškovei (nors ji to reikalavo), nes atsakovas name gyvena, matėsi, kad tas namas jam iš tikrųjų labai brangus, jis apie tai procese daug kalbėjo. O ieškovė, faktas, vis tiek tame name negyvens, parduos. Sakyčiau, kaip ir teisingas situacijos vertinimas iš teismo pusės buvo“, – teigė advokatas.

Teisininkas pažėrė pastabų

- Kaip ir kada į bylą įsijungėte jūs, kokios buvo jūsų galimybės šiame procese dar kažką pakeisti?15min pasiteiravo advokato K.Paliučio.

– Į mane kreipėsi atsakovo giminaičiai, nes visiems užkliuvo sprendimo dalis, kurioje teismas priteisė iš vyro dar iki santuokos nutraukimo iš jo sutuoktinės banko sąskaitos banko darytus kredito įmokų nuskaitymus. Ši dalis neteisinga, nes didesnę to laikotarpio dalį jie netgi faktiškai kartu gyveno (ieškovė važinėdavo į darbą iš Šilalės), o pinigai būsto įmokai visada būdavo nuskaitomi nuo jos banko kortelės. Todėl vyras perduodavo savo sutuoktinei pinigus toms būsto įmokoms.

Fotolia nuotr./Asociatyvi iliustracija: šeimos biudžetas
Fotolia nuotr./Asociatyvi iliustracija: šeimos biudžetas

Nei patys sutuoktiniai, nei teismai neskaičiuoja, kiek kuris santuokos metu įnešė pinigų į bendrą ūkį ar bendroms prievolėms dengti. Pagal įstatymą netgi sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Bet teismas tik pagal ieškovės deklaratyvų teiginį, kurio niekas byloje nepatvirtina ir kuris neatitinka tikrovės, nusprendė, kad santuoka neva realiai buvo nutrūkusi ir jie bendro ūkio nevedė visą ta laikotarpį, nors tam teismui tada tą separacijos faktą reikėjo nustatyti, ir nuo to momento priteisė iš vyro iš jo sutuoktinės sąskaitos bankui sumokėtą įmokų dalį.

Giminaičiai dievagojosi, kad tuo laiku jie bendrose šventėse su abiem sutuoktiniais, kaip su pora, dalyvavo.

– Pasiūlėte atsakovui skųsti teismo sprendimą?

– Taip, būtent dėl šitos dalies, nes ji neargumentuota ir neteisinga. O atsakovas tarsi ir neturėjo, ką prarasti: apeliacinis teismas arba tenkintų ir panaikintų sprendimą tik toje dalyje, arba atmestų skundą ir liktų tas pats sprendimas. Galiausiai, paskutinę termino dieną vakare, įtikinau jį, kad paduotume skundą.

– Kas buvo toliau?

– Praėjus dienai po mūsų skundo teisme gavimo, jau pasibaigus apeliacijos terminui, pati ieškovė kaip niekur nieko susimoka žyminį už apeliacinį skundą (matau iš pavedimo datos) ir tą pačią dieną paduodamas apeliacinis skundas, kuriame lyg tarp kitko paminima, kad terminas apeliacijai praleistas dėl to, kad sutartį su advokatu ieškovė pasirašė neseniai (nors tam turėjo mėnesį laiko).

Šilalės teismo teisėjas lygiai taip pat, lyg niekur nieko, ieškovės apeliacinį skundą priima, iš esmės be jokių motyvų atnaujindamas apeliacinio skundo padavimo terminą.

– Kas po to vyko apeliacinės instancijos teisme?

– Tai jau atskira istorija, nes ten jau ne tik teisės, bet ir sąžinės bei baimės jausmo nebebuvo. Bylą nagrinėjusioje teisėjų kolegijoje buvo ir ieškovės kolegė (minėtoji R.Andrulienė, – aut. past.).

Aš laukiau iki paskutinės minutės, tikėdamasis, kad čia tiesiog paskyrė nepažiūrėję, kas yra šalis, ir pati kolegijos narė dar nepamatė, kas šios bylos šalys, todėl ir nenusišalina. Kai tai neįvyko iki pat teismo posėdžio, supratau, kad niekas ir neketina nusišalinti, todėl gal ir tas paskyrimas tokios teisėjų kolegijos nebuvo atsitiktinis. Todėl pareiškiau nušalinimą visam teismui, kurį nagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas.

Supratau, kad niekas ir neketina nusišalinti, todėl gal ir tas paskyrimas tokios teisėjų kolegijos nebuvo atsitiktinis.

Anot mano kliento, su šio teismo vadovybe ieškovė palaiko ypač gerus santykius. Pasižiūrėję viešai prieinamą informaciją nesunkiai nustatysite ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų santykius su to teismo teisėjais. Nušalinimą Apeliacinis teismas atmetė, liko ta pati kolegija, su buvusia ieškovės kolege. Šito momento aš iki šiol nesuprantu, negi buvo taip sunku pakeisti tą vieną teisėją ir taip užglaistyti klausimą, kai EŽTT praktika šiuo klausimu yra labai aiški – teismai turi šalinti bet kokias abejones!

– Aukštesnės instancijos teismas pirminį verdiktą, nepaisant jūsų pastangų ir siekių, keitė. Kaip jį vertinate?

– Klaipėdos apygardos teismas sprendimą priėmė mano klientui netgi kelis kartus blogesnį nei buvo Šilalės teismas priėmęs. Liko ne tik teismo sprendimo dalis apie jo kompensaciją ieškovei už santuokos metu bendromis lėšomis darytas būsto įmokas (dėl ko mes ir kreipėmės), bet dar ir buvusią šeimos gyvenamąją patalpą jai priteisė, o jam priteisė juokingą kompensaciją.

Aukščiausiasis Teismas kasacinį skundą atsisakė priimti, motyvuodamas, jog nereikšminga ši byla teismų praktikai.

– Jūs neigiamai vertinate ir namo perėmimą, dalyvaujant antstoliui – kaip tai vyko, jei po įvykio netgi kreipėtės į policijos generalinį komisarą?

– Aš tikrai buvau įtikintas, kad teisėjai ir kiti Lietuvos piliečiai yra skirtingos kastos, kuriems, pasirodo, tie patys įstatymai skirtingai taikomi.

Asmenys vykdė priverstinį mano kliento iškeldinimą iš jo gyvenamosios patalpos ir jam priklausančio turto užvaldymą, ne nustatyta tvarka kreipdamiesi su atitinkamu ieškiniu į teismą, bet savavališkais veiksmais, kuriems neturėjo jokio teismo išduoto vykdomojo dokumento. Tą procesą vykdė teisėja ir advokatas.

Tuos veiksmus atliko neturėdami vykdomojo dokumento dėl iškeldinimo, nederinę to su buvusiu savininku ar jo atstovu, prieš jo valią, paslapčia, pažeisdami Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino sąlygas. Tų savavališkų veiksmų pasekmė, kad vyras nuo 2020-04-21 yra benamis, t. y. buvo iškeldintas į gatvę ir netekęs dalies savo turto, nes buvo pakeistos namo spynos, užrakintas ne tik name buvęs bendras sutuoktinių turtas (nepadalintas teismo sprendimo), bet ir jo asmeninis turtas.

Tų savavališkų veiksmų pasekmė, kad vyras buvo iškeldintas į gatvę ir netekęs dalies savo turto.

Kaip minėjau, tokie veiksmai buvo vykdomi jo apie tai neinformavus (paskambino kaimynai ir pranešė, kad kažkas vaikšto po namus), tokie veiksmai atliekami karantino laikotarpiu, pažeidžiant jo sąlygas, nes vienoje vietoje buvo keturi asmenys (po to vienas dingo), iš kurių vienas asmuo teisėja, kitas advokatas ir trečias antstolė, t. y. jau mažiausiai trijų asmenų susibūrimas, ne vienos šeimos narių, trukęs ne vieną valandą.

Pagal Antstolių rūmų rekomendacijas karantino laikotarpiu antstoliai turėtų nevykdyti iškeldinimų, net jeigu jie ir buvo suplanuoti iki karantino paskelbimo. Tačiau šiuo atveju net neabejoju, kad antstolė sakys, kad ji tik konstatavo faktines aplinkybes, o jokio iškeldinimo nebuvo, nes iškeldinimui reikia turėti vykdomąjį dokumentą, kurio ji neturi.

Kas šitoje istorijoje dar labiau keista, kad aš nurodžiau klientui kviesti policiją ir informuoti apie įvykius. Jam po kiek laiko paskambina su juo kalbėjusi pareigūnė iš Vilniaus (nuo pranešimo galėjo būti praėjęs daugiausiai pusvalandis) ir sako, kad ekipažas neatvažiuos, nes pagal teismo sprendimą tas namas priklauso jo žmonai. Pareigūnė visaip vengė atsakyti, iš kur ir kada ji gavo teismo sprendimą, tik paminėjo, kad atsiuntė advokatas.

Kokiu būdu advokatas galėjo žinoti, kas priėmė mano kliento skambutį į bendrą pagalbos liniją, kam tą sprendimą siųsti, kaip ir kada ji sugebėjo tą sprendimą perskaityti ir pagaliau taip suprasti?

Iš viso to panašu, kad jau prieš rengiantis atlikti tuos veiksmus buvo pasirengta tokiam variantui (jog bus skambutis į policiją) ir ten susiderinta, ką jie tokiu atveju darys. Kitokio paaiškinimo aš nelabai įsivaizduoju, nes įvykiai vyko žaibiškai ir čia nei nusiųsti kažką, nei išsiaiškinti tokių dalykų neįmanoma.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Policija
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Policija

Galiausiai policija vis tik atsiuntė ekipažą. Faktas, kad asmenys akivaizdžiai pažeidžia karantino sąlygas, policijai kažkaip neužkliuvo, nors to paties komisariato darbuotojai ne taip seniai nubaudė du lauko tenisą žaidusius asmenis ir pro šalį ėjusį bei juos stebėti nusprendusį žmogų.

Dėl to aš keliu klausimus tiek dėl karantino sąlygų nesilaikymo, tiek dėl teisėjos, antstolės ir advokato savavaldžiavimo.

Teisėja: neliko kito varianto, tik teismas

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jurgita Kolyčienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jurgita Kolyčienė

– Kam apskritai jums kitame mieste esantis namas, kuriame jūsų buvęs sutuoktinis gyveno, o jūs – jau kurį nebegyvenate? – 15min pasiteiravo J.Kolyčienės.

– Jam nesutikus baigti mūsų santuoką taikiai ir nutraukti ją taikos sutartimi jam išties itin palankiomis sąlygomis, man tiesiog neliko kito varianto, kaip kreiptis į teismą prašant priteisti man namą, o jam kompensaciją, nes namas yra įkeistas bankui ir reikia mokėti paskolą. Jis turi gyvenamąją vietą tiek pas savo draugę, tiek pas savo tėvus.

– Kodėl šioje byloje, jūsų akimis, nebuvo prielaidų atlikti procedūrų bendru sutarimu?

– 2017 m. sausio 17 d. pateikiau buvusiam vyrui dokumentus dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, tačiau jis juos atsisakė pasirašyti. Iki tol ne kartą buvo kalbėta ir prašyta išsiskirti taikiai, tačiau jis nesutiko, sakydamas, kad priprasiu taip gyventi (kiekvienas sau), o jei skirsiuosi – grasino įvairiais dalykais.

Vėliau ne kartą buvo prašyta jo pasirašyti dokumentus gražiuoju, deja. Tuomet man nieko kita neliko, kaip kreiptis į teismą.

Pirmuoju ieškiniu 2017 m. gegužės 28 d. prašiau priteisti man kompensaciją jam priteisiant namą, kuris buvo įgytas imant iš banko paskolą ir kurią visada mokėjau ir moku aš. Būtent kompensacijos, aš tikrai nenorėjau, jog jam reiktų išeiti iš to namo. Vyko bylos nagrinėjimas teisme, 2017 m. spalio mėn. pabaigoje vykusiame posėdyje (jame nedalyvavau) mane atstovavęs advokatas paklausė, ar sutikčiau bylą pabaigti taikiai, jei buvęs vyras man sumokėtų 15 000 Eur kompensaciją per mėnesį laiko – čia buvo toks mano buvusio vyro siūlymas teisme. Aš sutikau, ieškinys 2017 m. gruodžio 4 d. teismo nutartimi buvo paliktas nenagrinėtu, tikintis, kad buvęs vyras sumokės 15 000 Eur kompensaciją ir persiims paskolos mokėjimą.

Tuomet buvo parengtas naujas taikos sutarties projektas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, sutartyje numatyta, jog jam lieka namas su priklausiniais, jis persiima paskolos mokėjimą už tą namą, man priteisiama 15000 Eur kompensacija. Ši sutartis jam buvo siunčiama kelis kartus nuo 2018 m. sausio iki 2018 m. kovo mėn.

Galų gale 2018 m. kovo 24 d. buvęs vyras tą sutartį pasirašė. Pasirašytą sutartį su prašymu pateikiau teismui santuokos nutraukimui ir sutarties patvirtinimui, reikėjo tik buvusio vyro valios nueiti į banką, atsidaryti sąskaitą ir užpildyti reikiamus dokumentus paskolos persiėmimui. Jis to nepadarė, tad 2018 m. balandžio 9 d. teismas priėmė nutartį, kuria netvirtino taikos sutarties.

Jis gyveno savavališkai pasikeitęs raktus su savo drauge, o aš mokėjau paskolą.

Tad šiuo atveju man neliko nieko kito, kaip dar kartą kreiptis su ieškiniu į teismą ir prašyti priteisti namą man, kadangi aš esu paskolos mokėtoja ir jis paskolos mokėjimo nepersiims, o jam priteisti kompensaciją. Prašiau priteisti jam būtent jo paties pasiūlytą 15 000 Eur kompensaciją su papildomu turtu (automobiliu, žemės sklypu).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs mūsų itin konfliktiškus santykius, visas kitas reikšmingas aplinkybes, 2019 m. vasario 18 d. sprendimu mano ieškinį tenkino iš dalies, man visgi priteisė kompensaciją, vyrui priteisė namą, tačiau mane paliko solidaria skolininke kartu su buvusiu vyru, nes šios prievolės teismas negalėjo pakeisti, kaip ir sakiau, dėl to, nes vyras nesutiko persiimti paskolos mokėjimo, ir dėl to nebuvo kreditoriaus sutikimo dėl prievolės modifikavimo. Teisinė situacija liko tokia, kad jis gyveno savavališkai pasikeitęs raktus su savo drauge, o aš mokėjau paskolą.

Iš pradžių galvojau šio sprendimo neskųsti, tikėjausi, kad vyras mokės paskolą ir sumokės man kompensaciją, bet bankas pradėjo siųsti SMS žinutes dėl nemokamos paskolos, dėl vėluojamų įmokų, tad teko toliau mokėti paskolą, nenorint patekti į neigiamų skolininkų sąrašą. Šis teismo sprendimas buvusiam vyrui netiko, jis su savo advokatu minėtą sprendimą apskundė apeliacine tvarka ir prašė teismo sumažinti priteistą kompensaciją iki 3 132,94 Eur jam paliekant namą, nors paskolą visada mokėjau viena ir šiai dienai kartu su palūkanomis esu sumokėjus daugiau nei 30 000 Eur.

Sutikite, kad tai nebuvo teisinga.

Aš taip pat šį sprendimą skundžiau, nes nebuvo teisinga likti kartu solidaria skolininke su buvusiu vyru, kuris nemokėjo paskolos, o po to norėdamas parodyti, jog paskolą moka – vėlavo praleisdamas terminus su paskolos mokėjimais (padarė gal 4 ar 5 įmokas), taip man kenkdamas kaip banko klientei. Likus tokiai teisinei situacijai, kokia buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo – paprastai tariant – jis būtų buvęs namo savininkas, kaip pats skunde nurodė – galintis sumokėti man 3 132,94 Eur kompensaciją, o aš likusi skolininkė, kuriai dar likę už namą sumokėti 20 000 Eur paskolos.

Sutikite, kad tai nebuvo teisinga.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Temidė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Temidė

Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. mano skundą tenkino iš dalies, priteisė man namą su likusiu apie 20 000 Eur įsiskolinimu bankui, o buvusiam vyrui priteisė beveik 18 000 Eur kompensaciją su žemės sklypu, ir ši kompensacija priteista būtent pagal namo rinkos kainą 70 000 Eur išminusavus likusią paskolos dalį 20 000 Eur ir mano visada mokėtą paskolos sumą, likusią sumą dalinant pusiau.

Jam priteista kompensacija yra didesnė nei buvusio vyro ir jo advokato apeliaciniame skunde nurodoma namo rinkos kaina, kurie ją vertino apie 34 000 Eur, ir ženkliai didesnė nei jų įvertinta 3 132,94 Eur galima kompensacija žmogui, kuriam nepriteisiamas namas. Turiu visas šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus.

– Ar galėtumėte patvirtinti, kad jūsų ištuokos bylą visose instancijose nagrinėjo nešališkas teismas? Klausimas kyla, nes jūs teisėja, natūraliai galinti turėti įvairių ryšių su kolegomis.

– Nei su vienu iš mūsų bylą nagrinėjusių teisėjų nesu susijusi jokiais draugiškais ryšiais, su jais manęs, išskyrus, kad esame teisėjai, nesieja niekas. Šališkumo klausimas buvo tikrinamas šioje byloje, t.y. šališkumo klausimą dėl Klaipėdos apygardos teismo sudarytos kolegijos ir viso šio teismo, buvęs sutuoktinis su advokatu skundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2019 m. spalio 8 d. nutartimi (Civilinių bylų skyriaus pirmininkės priimta nutartis) atmetė pateiktą skundą.

Tie patys argumentai buvo pateikti ir buvusio vyro ir jo advokato kasaciniame skunde. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs pateiktą skundą ir visą bylos medžiagą, atsisakė jį priimti.

Policija bylos nekėlė: tai civiliniai reikalai

Kol buvo rengiama ši publikacija, advokatas K.Paliutis spėjo gauti atsakymą iš pareigūnų dėl savo ir kliento skundo, kurio aplinkybės buvo išdėstytos suformulavus net 16 punktų.

„Policija, kaip ir buvo galima tikėtis iš jų veiksmų, atsisakė pradėti tyrimą dėl savavaldžiavimo“, – konstatavo K.Paliutis.

Tačiau jam klausimų dėl istorijos vis dar kyla. Labiausiai dėl to, kad įvykio įkarštyje klientui buvo paskambinta iš policijos ir pasakyta, kad ekipažas siunčiamas nebus, nes teisėjos ir antstolės veiksmai vykdomi remiantis teismo sprendimu.

„Atsižvelgiant į nurodytą įvykių kontekstą ir laiką bei faktą, kad J.Kolyčienė yra Vilniaus apygardos teismo teisėja, leidžia įtarti, kad nurodytus veiksmus, kurios mes vertiname kaip savavaldžiavimą, atlikę asmenys iš anksto juos derino su policijos atstovais (panašu, kad Vilniuje) ir buvo sutarta, kad jeigu namo šeimininkas skambins policijai, pastaroji į gautą pranešimą iš esmės nereaguos“, – mano advokatas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Asociatyvi iliustracija: policijos informacijos linija
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Asociatyvi iliustracija: policijos informacijos linija

Generalinio komisaro vadovaujamas Policijos departamentas bent kol kas į šiuos teiginius apie galimą teisėjos užnugarį policijoje advokatui neatsakė.

Tuo metu Tauragės apskrities VPK (kurio teritorijoje vyko veiksmas) Šilalės rajono policijos komisariato atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą motyvuojamas lakoniškai ir labai paprastai. Argumentai iš esmės du.

Karantino sąlygos konflikto metu, policijos vertinimu, nebuvo pažeistos, nes viskas vyko privataus namo kieme, o ne viešoje vietoje.

Savavaldžiavimo nebuvo ir byla dėl to keliama negali būti, nes tarp buvusios šeimos narių yra susiklostę išimtinai civiliniai santykiai, jie turi būti sprendžiami ne Baudžiamojo, o Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Motyvas dėl karantino dar paprastesnis: „Karantino sąlygos konflikto metu nebuvo pažeistos, kadangi viskas vyko privataus namo kieme o ne viešoje vietoje. Visi konflikte dalyvavę asmenys dėvėjo burną ir nosį dengiančias apsaugos priemones.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Šiuolaikiškos studijos

Video

03:02
11:55
26:29

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min