Lietuvos Konstitucija (1990), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (EŽTK) (1950) suteikia asmenims teisę ne tik į nepriklausomą bei nešališką teismą, bet ir numato pareigą nacionaliniams teismams išnagrinėti teisinius ginčus per įmanomai trumpiausią laiką (6 straipsnis). Teismui tenka išskirtinis vaidmuo užtikrinant žmogaus teises bei pagrindines laisves.
Profesionalus, kokybiškas ir efektyvus teismų sistemos darbas ne tik užtikrina individualių subjektų teises, bet ir kelia pasitikėjimą valstybe. Teismų sistemos veiksmingumas yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti asmenų teises ir laisves, teisinį aiškumą bei pasitikėjimą teisine valstybe.
Europos Tarybos (ET) Ministrų komiteto 2010 metų lapkričio 17 d. priimta Rekomendacija „Dėl teisėjų nepriklausomumo, veiksmingumo bei atsakomybės“ (Rec 2010(12) atkreipia ET valstybių narių dėmesį, kad „kiekviena valstybė turi skirti teismams pakankamus resursus tam, kad teismai galėtų tinkamai vykdyti funkcijas, numatytas EŽTK 6 straipsnyje“ (33 straipsnis).
Nepakankamas teismų sistemos finansavimas, pažymima ir Europos Tarybos dokumentuose (Rec 2010(12) gali neigiamai paveikti teismų veiklos efektyvumą. Taip pat pabrėžiamas žmogiškųjų išteklių veiksnys, ypač „kvalifikuoto pagalbinio personalo“ suteikimas teismams (35 straipsnis). Priešingu atveju sunku tikėtis, kad susikaupę didžiuliai bylų kiekiai bus greitai išnagrinėti.
Primintina, kad valstybė iki šiol nėra įgyvendinusi prisiimto įsipareigojimo suteikti kiekvienam teisėjui po padėjėją. Apylinkių teismams, vis augant darbo krūviui, tai itin aktualu.
Deja, šiuo metu didesnės dalies teismų darbo krūvis viršija teisėjų ir teismų darbuotojų fizines galimybes. Tai tiesiogiai lemia bylų nagrinėjimo spartą bei kokybę, deja, ir procesinius pažeidimus. Nepakankamas finansavimas neleidžia pasitelkti papildomų žmogiškųjų resursų, teismai iš esmės yra išsėmę savo vidinius organizacinius rezervus.
Nenormalu, kai apylinkių teismų krūvis per trejus metus išauga daugiau nei dvigubai, o jiems skiriami biudžeto asignavimai nedidėja. Nenormalu, kad (taip pat ir dėl resursų stokos) kai kurių civilinių bei baudžiamųjų bylų nagrinėjimas trunka metų metus. Nenormalu, kad asmuo ginče su valstybe apeliacijos nagrinėjimo turi laukti dešimt ir daugiau mėnesių. Esant tokiai situacijai visiškai natūralu, kad sulaukiame Europos Žmogaus teisių teismo pastabų dėl per ilgos bylų nagrinėjimo teismuose trukmės.
Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija tikisi, kad teismams 2012 metais bus skiriami pakankami asignavimai, leisiantys deramai vykdyti ir Lietuvos Konstitucijoje numatytą priedermę, ir tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių gynimo srityje.
