Kaip rašoma Nacionalinės teismų administracijos pranešime, Panevėžio apygardos teismo teisėjai R. Savickas ir A. Šukaitis Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais yra atleisti iš Panevėžio apygardos teismo teisėjo pareigų. Taigi tiek R. Savickas, tiek A. Šukaitis yra praradę teisėjo statusą. Dėl to Teisėjų garbės teismas konstatuoja, kad šioje drausmės byloje jos nagrinėjimo Teisėjų garbės teisme metu nėra vieno iš teisėjų drausminės atsakomybės požymių (sąlygų) – teisėjų drausminės atsakomybės subjekto.
Ši aplinkybė eliminuoja teisėjų drausminės atsakomybės taikymo teisėjams galimybę. Todėl, Teisėjų garbės teismo teigimu, Panevėžio apygardos teismo teisėjams iškeltų drausmės bylų tolimesnis procesas yra negalimas ir šios drausmės bylos turi būti nutrauktos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo A. Bakavecko bylą nuspręsta nutraukti, kadangi nėra subjekto – teisėjo (-ų) pažeidusio (-ių) (nurodomų kaip pažeidimų) teisėjo garbę. Teisėjų garbės teismas nevertino teisėjo prašyme nurodytų aplinkybių egzistavimo ar neegzistavimo. Kai teisėjo garbė pažeista ne teisėjo (-ų), o kito (-ų) asmens (-ų), tai teisėjo garbės gynimas teisėjų savivaldos institucijoje – Teisėjų garbės teisme – negalimas, nes išeina už šios savivaldos institucijos kompetencijos ribų, – sprendimus skelbė Teisėjų garbės teismo pirmininkas Antanas Simniškis.
Teisėjui R. Savickui drausmės byla buvo iškelta dėl to, kad teisėjas savo darbo kabinete bendravo su asmeniškai pažįstamais proceso dalyviais, spręsdamas jų skyrimo administratoriais klausimus, kitus jų procesinius prašymus vėliau sprendė civilinėse bylose; taip pat R. Savickas iš minėtų asmenų neatlygintinai kelis kartus paėmė materialinę vertę turinčių daiktų; be to, teisėjas buvo kreipęsis į gydytoją, kad ši jo nesergančiai ir medikų neapžiūrėtai dukrai išduotų nedarbingumo pažymėjimą. Tokie Panevėžio apygardos teismo teisėjo poelgiai, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos vertinimu, kvalifikuotinI teisėjo vardą žeminančiu poelgiu.
Teisėjui A. Šukaičiui drausmės byla buvo iškelta dėl to, kad žinodamas, kad tam tikri asmenys, kaip įmonių atstovai, buvo proceso dalyviai teismo nagrinėjamose civilinėse bylose, iš tokių asmenų priėmė materialinę vertę turinčius daiktus; tarnybiniame kabinete, proceso dalyvio prašymu, proceso dalyvio vardu surašė prašymą skirti jį turto administratoriumi; viešai išreiškė poziciją bendradarbiauti su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais bei nesinaudoti savo, kaip teisėjo, imunitetu, atsisakė duoti parodymus baudžiamojoje byloje ir būti apklaustas kaip liudytojas ir taip nesilaikė viešai duoto pažado ir įsipareigojimo bei padarė pareiginius pažeidimus, kvalifikuotinus teisėjo vardą žeminančiu poelgiu.
Teisėjas A. Bakaveckas kreipėsi į Teisėjų garbės teismą su prašymu dėl teisėjo garbės gynimo. Prašyme nurodė, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdžio protokolo motyvuojamoje dalyje konstatuotas jo padarytas Teisėjų etikos kodekse įtvirtinto nešališkumo principo pažeidimas turi įtakos jo, kaip teisėjo, garbei bei sukelia atitinkamo pobūdžio pasekmes. Teisėjo teigimu, negalima tokia teisinė situacija, kai tokio pobūdžio protokolinio sprendimo motyvai būtų neskundžiami. Teisėjas prašė Teisėjų etikos ir drausmės komisijos protokolo motyvuojamoje dalyje išdėstytus argumentus dėl padaryto pažeidimo pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais bei panaikinti protokolo motyvuojamąją dalį dėl padaryto pažeidimo mažareikšmiškumo.
