Vis dėlto pirmininkės pavaduotojas Ramūnas Gadliauskas penktadienį vykusiame Teisėjų tarybos posėdyje nurodė, kad yra veiksmų planas, jeigu sistemos nepavyktų sutvarkyti, bet jis kol kas neviešintinas.
„Termino nėra nustatyta ir jo nustatyti neįmanoma. Galbūt tai bus rugpjūčio pirma, galbūt tai bus liepos antra, galbūt tai bus rugsėjo penkiolikta. Bet kurią dieną gali bet kokia technologinė sistema iš viso sulūžti, bet kurią dieną ji gali pradėti veikti tinkamai“, – kalbėjo jis.
„Einame žingsnis po žingsnio, kad būtų taip, kad ta sistema veiktų. Bet jokių terminų niekaip nei aš, nei kas nors iš tarybos ar Nacionalinės teismų administracijos nurodyti dabar negali“, – pažymėjo R. Gadliauskas.
Kaip rašė BNS, Teisingumo ministerijos vadovė Rita Tamašunienė šią savaitę Vyriausybės valandoje Seime sakė, jog stringanti naujoji sistema turėtų būti sutvarkyta iki rugsėjo, tuo metu sugrįžimas prie „Liteko I“ papildomai kainuotų milijoną eurų.
„Taip, veiksmų planas (nenormalizavus „Liteko II“ veiklos – BNS) yra, bet kol kas jis dėl kai kurių priežasčių nėra viešinamas ir, matyt, ilgai dar nebus viešinamas. Tai yra jau galimi ginčai tarp tiekėjo, Nacionalinės teismų administracijos ir visi kiti dalykai“, – sakė Teisėjų tarybos vicepirmininkas.
Pasak jo, jeigu būtų priimtas sprendimas grįžti prie „Liteko I“, atsižvelgiant į poreikį skelbti naujus viešuosius pirkimus ir kitas procedūras, tai galėtų įvykti spalį–lapkritį, tačiau taryba nepalaiko šios idėjos.
„Teisėjų tarybos nuomonė yra tokia, kad nors techniškai, turbūt, būtų įmanoma grįžti į „Liteko I“, tačiau visų pirma, kadangi reikia atlikti viešuosius pirkimus jos palaikymui, grąžinimui į ankstesnę padėtį, kitiems dalykams, tai galėtų įvykti ne anksčiau kaip spalio–lapkričio mėnesį. Reiškia, iki to laiko mes turėtumėm dirbti popieriniais variantais“, – kalbėjo R. Gadliauskas.
Be to, jis akcentavo, kad pirmąją sistemą įdiegusi, palaikiusi ir tobulinusi įmonė atsisako tai daryti, o rasti kitų bendrovių ar individualių programuotojų sunku. Taip pat nebūtų garantijos, kad vėl paleidus „Liteko I“, sistema veiktų sklandžiai.
Blogiausia situacija – pirmosios instancijos teismuose
Pasak Nacionalinės teismų administracijos (NTA) direktorės Jurgos Greičienės, nuo kitos savaitės planuojama intensyvinti susitikimus su apylinkių teismų atstovais siekiant identifikuoti ir šalinti trikdžius.
„Vis tik reikia pripažinti, kad trikdžių skaičius ir įvairovė didžiausi yra pirmosios instancijos teismuose, ir tai turbūt lemia savaime suprantamos priežastys“, – kalbėjo J. Greičienė.
Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pirmininkė, Klaipėdos apylinkės teismo civilinių bylų teisėja Laura Spalvienė jai antrino, kad teismų informacinės sistemos reforma labiausiai palietė apylinkių teismų teisėjus.
„Apylinkių teismų teisėjų sąjunga, reaguodama į dar vis neišspręstas problemas, yra pateikusi raštą. Šiandien iš tiesų tos problemos ir neišspręstos“, – nurodė ji.
„Šiuo metu keturi teisėjai beveik mėnesį negali tvarkyti „Liteko“ duomenų bazės savo vardu, pavarde, indeksu. Niekas nepasikeitė. Elektroninių paslaugų portalo (EPP) vartotojai taip pat negali naudotis EPP sistema. Aš pati, kaip EPP vartotoja, dar šį rytą pabandžiau prisijungti – rodo klaidas“, – kalbėjo L. Spalvienė.
Apylinkių teismų teisėjų sąjungos valdybos narė Diana Jasaitienė, nagrinėjanti civilines bylas Kauno apylinkės teisme, teigė, kad teisėjams darbo su „Liteko II“ perspektyvos „atrodo miglotos“.
„Iš to, kaip sistema dirba, akivaizdu, kad apylinkės teismams ji neatitinka poreikio. Didžiųjų teismų teisėjai per mėnesį gauna 200 procesinių dokumentų. Čia neskaitau gaunamų bylų ir neskaitau ten atliekamų procesinių veiksmų. Tai pagal jos veikimo greitį, pagal atliekamų veiksmų seką, kiek, kur, ką reikia paspausti, apskritai tik kelis dokumentus per dieną gali sutvarkyti“, – sakė D. Jasaitienė.
Jos teigimu, aukštesnieji teismai su šiomis problemomis nesusiduria, nes turi tvarkyti kur kas mažiau procesinių dokumentų.
„Problema yra rimta, sistema neatitinka mūsų lūkesčių ir vienas ar kitas įdiegtas funkcionalumas ir džiaugsmas problemos nesprendžia. Tiesiog sistema veikia blogai ir prie tų kiekių (...) aš neįsivaizduoju, kiek laiko man reikės“, – pažymėjo teisėja.
D. Jasaitienės žiniomis, su „Liteko II“ projektu dirba penki NTA ir keturi ar penki sistemos tiekėjo atstovai. Teisėja tvirtino, kad tiek žmogiškųjų resursų nepakanka reikšmingiems ir greitiems patobulinimams.
„Žmonių lūkestis, rūpestis, emocijos, žinokite, apylinkių teismų teisėjams atsiliepia. Tai bus ir pretekstas įvairius skundus rašyti, ir įvairias pretenzijas reikšti, kelti tam tikrą įtampą. (...) Ir tiesiog tai yra kaip akstinas uždaryti teismo duris ir pasiieškoti kitų darbų“, – kalbėjo teisėja.
„Sistema seno dar nepradėta naudoti“
Pasak NTA vadovės J. Greičienės, didžioji dalis sisteminių trikdžių tenka dešimt metų sistemą kūrusiam jos diegėjui. NTA direktorė pažymėjo, kad iššūkių kelia ir sistemos aptarnavimas, nes jos palaikymo sutartį yra laimėjęs kitas tiekėjas.
„Tai sisteminės loginės klaidos, už kurias manome ir siekiame sistemos diegėjo ir tiekėjo „Proit“ atsakomybės ir jų taisymo“, – sakė ji.
„Dešimt metų kūrė vienas tiekėjas, palaikymo ir vystymo sutartį laimėjo kitas. Turbūt šitoje situacijoje labai svarbu abiejų tiekėjų bendras darbas, kad mes turėtume „Liteko II“ kaip įmanoma stabiliau ir sklandžiau veikiančią“, – pažymėjo J. Greičienė.
„Svarbu pasidžiaugti, (...) kad vakar pagaliau pavyko sutarti dėl svarbių tiekėjo darbo organizavimo aspektų, kurie susiję su sistemos kodu ir jo valdymu, ir kuris, mūsų įsitikinimu, reikšmingas incidentų ir problemų sprendimui, ir mes to siekėme iš esmės nuo birželio pirmos dienos“, – nurodė NTA direktorė.
Sisteminėms klaidoms NTA priskiria incidentus, kai teisėjo padėjėjas nemato teisėjo gautų dokumentų „Mano skiltyje“, neveikia bylos dokumentų apyrašo sudarymas, ikiteisminio tyrimo bylų skirstymas, trinka ypatingosios teisenos bylų skirstymas.
Sistemos konfigūracijos klaidomis NTA laiko procesų dalyvių tipų trūkumą. Dalį kitų klaidų, pasak NTA vadovės, lemia sistemos funkcijų patogumas naudotojui bei naudotojų veiksmai.
„Tikrai girdime tą lūkestį, (...) kad sistemą kuriant tokį ilgą laiką, natūralus poreikis per tą laiką tiek teisėjo, tiek teisėjo komandos, tiek visos bendruomenės ir darbuotojų, kurie dirba su sistema, kito, nes sistema seno dar nepradėta naudoti. (...) Negalima nepaminėti ir kad dalis klaidų yra nulemta vartotojo darbo su nauja sistema“, – sakė J. Greičienė.
„Konfigūracinius (trikdžius – BNS) pasiimame sau, komunikacinius imame sau, ir labai prašome tiek mentorių įsitraukimo, tiek jūsų įžvalgų“, – reziumavo ji.
Kaip rašė BNS, „Liteko II“ susiduria su trikdžiais nuo pat jos paleidimo birželio pradžioje. Dėl to Teisėjų taryba rekomendavo procesinius dokumentus teikti kitais būdais.
Jeigu nėra galimybės teismui pateikti procesinių dokumentų per EPP, tai daryti raginama siunčiant juos tiesiogiai teismui įprastu ar elektroniniu paštu, taip pat teikti per E. pristatymo sistemą.
Sprendžiant dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo ar nustatytų terminų pratęsimo, Teisėjų taryba teismams patarė įvertinti EPP sutrikimų įtaką asmenų galimybėms laiku atlikti procesinius veiksmus.
„Dar kartą visos tarybos vardu ir savo asmeniškai atsiprašau tiek teisėjų, tiek teismų darbuotojų dėl tų visų problemų, kurias sukėlė „Liteko II“ paleidimas. Tiesiog būkime optimistai, truputį kantrybės, truputį susitelkimo, pasitikėjimo ir tikėkimės, kad įveiksime tuos sunkumus“, – linkėjo R. Gadliauskas.
BNS skelbė, kad „Liteko II“ kūrė įmonė „Proit“, kuri vėliau buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) atnaujinimo aplinkybių. Šiuo metu sistemos veiklą prižiūri įmonė „Novian Pro“.
