Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius: tyrimus darome ne tam, kad pamatytume, kokie mes geri

Teisėjų susirinkime
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Teisėjų susirinkime
Šaltinis: 15min
0
A A

Kas lemia teismų, prokuratūros, policijos veiklos vertinimo pokyčius? Kas įtakoja visuomenės nuomonę? Ką daryti, kad šių institucijų darbu būtų patenkinti žmonės? Šiais klausimais diskutavo Vilniuje į atvirą seminarą susirinkę teismų ir teisėsaugos institucijų atstovai.

„Tai, kad įvaizdis ne visada sutampa su realia situacija, rodo tyrimai. Praėjusių metų pabaigoje atlikus visuomenės apklausą dėl teismų ir teisėsaugos institucijų veiklos vertinimo paaiškėjo, kad žmonių nuomonė apie korupcijos lygį teismuose ir policijoje atitolusi nuo realybės. Pagrindinė nepasitikėjimo teismais priežastis – gyventojų manymas, kad teismai korumpuoti, tačiau realiai su šia problema teigia susidūrę tik keli procentai.”, – pažymėjo seminare tyrimo rezultatus pristačiusi sociologė Eglė Vileikienė.

Sociologė pabrėžė, kad norint susidaryti realų vaizdą tiriamuoju klausimu tyrimai turėtų būti pakankamai reprezentatyvūs ir išsamūs. „Norint sužinoti tikrą veiklos vertinimą, neužtenka užduoti vieną klausimą – pasitiki ar nepasitiki. Tai labai neapibrėžtas vertinimas. Todėl norint iš tiesų nustatyti, kaip žmonės vertina vienos ar kitos institucijos veiklą, reikia klausti nuosekliai, sudarant galimybę išsakyti savo nuomonę,“, – teigia E. Vileikienė.

E.Laurinaitis: teisingumą žmonės supranta skirtingai

Per tuos metus, kai dirbu su teisėjų atranka, matau, kad tikrai daug kas pasikeitė. Pirmiausia, pirmininkų požiūris į atranką, rašomas teisėjų charakteristikas. Dabar jose atsispindi realybė, – sakė E.Laurinaitis.

Pritardamas mokslininkei, Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius pažymėjo, kad visuomenės tyrimai daromi ne tam, kad pamatytume, kokie mes geri. „Jeigu rezultatai gerėja, tai džiugina, tačiau kur kas svarbiau nustatyti, kur klystame, kur esame nesuprasti, kokius konkrečius veiksmus galime padaryti savo darbe žmonių labui, siekdami užsitarnauti dar didesnį pasitikėjimą ir teigiamą darbo įvertinimą.“, – pažymėjo G.Kryževičius.

Psichoterapeutas, Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos pirmininkas Eugenijus Laurinaitis seminare dėstė, kad teisingumą žmonės supranta labai skirtingai, todėl tikėtis, kad visi teismų darbą vertins teigiamai, naivu. „Man rūpi ne teismų įvaizdis. Man rūpi – vaizdas. Tiksliau, žmonės, kurie sistemoje dirba. Per tuos metus, kai dirbu su teisėjų atranka, matau, kad tikrai daug kas pasikeitė. Pirmiausia, pirmininkų požiūris į atranką, rašomas teisėjų charakteristikas. Dabar jose atsispindi realybė. Jeigu ir toliau bus einama šia kryptimi, rezultatai tikrai matysis“, – pažymi psichoterapeutas.

D.Jočienė: teismo prioritetas – ne įvaizdis, o kokybiški sprendimai

Į renginį atvykusi buvusi Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja Danutė Jočienė susirinkusiųjų dėmesį atkreipė į visuomenės lūkesčius teismams ir jų veiklos nepriklausomumo bei nešališkumo principus.

„Bet kokios atakos žiniasklaidoje negali daryti įtakos teismams. Jie turi užtikrinti žmonių teisę į teisingą teismą. Štai Europos Žmogaus Teisių Teismo vertinimai tikrai nėra aukšti ir netgi neigiami, tačiau šio teismo prioritetas ne įvaizdis, o kokybiški sprendimai, kurie kalba patys už save“, – pažymėjo teisėja.

Pasak jos, kalbėdami apie teismą, žmonės turi prisiminti, kad yra proceso reikalavimai, kuriais teisėjai privalo vadovautis. Būtent šios taisyklės turi būti sutvarkytos taip, kad būtų užtikrintas efektyvus teismų darbas ir teisingumo vykdymas.

K.Gečas: teismai ir teisėsauga neišvengiamai turės oponentų

Jeigu vadovai kalba apie aukštą aptarnavimo kokybę, tačiau tiesiogiai piliečius aptarnaujantys asmenys to neparodo, rezultato nebus, – sakė K.Gečas.

Policijos generalinio komisaro patarėjas Povilas Malakauskas kalbėdamas apie institucijų veiklos kryptis, pažymėjo, kad norint įsivertinti savo darbą ir pasiekimus, reikia turėti strategiją ir aiškius vertinimo rodiklius. „Išsamūs sociologiniai tyrimai ir yra viena iš priemonių pamatuoti, kaip dirbame. Kuo aukštesni rodikliai, tuo didesni žmonių lūkesčiai“, – teigė pranešėjas.

Apie tai, nuo ko priklauso teismų ir teisėsaugos institucijų įvaizdis, savo įžvalgomis dalijosi ir ryšių su visuomene konsultantas Kęstutis Gečas. Pasak jo, teismai ir teisėsaugos institucijos neišvengiamai visada turės oponentų: „Juk tai institucijos, kurios sulaiko ir teisia. Tuo tarpu ugniagesiai gelbėtojai – tik gelbėja.“

Pasak komunikacijos specialisto, žmonės nuomonę susidaro rinkdami informaciją iš įvairių šaltinių – savo asmeninės patirties, nuogirdų, žiniasklaidos ir pan. Tad siekiant išvengti interpretacijų, būtina pačioms institucijoms teikti kuo daugiau aiškios informacijos visuomenei. „Nemažiau svarbu – ir nuoseklumas. Jeigu vadovai kalba apie aukštą aptarnavimo kokybę, tačiau tiesiogiai piliečius aptarnaujantys asmenys to neparodo, rezultato nebus“, – pažymėjo komunikacijos specialistas.

2013 m. pabaigoje apklausus 3 tūkst. Lietuvos gyventojų paaiškėjo, kad pernai žmonių pasitikėjimas teismais ir policija išaugo.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min