„Trys žmonės ministerijoje tame skyriuje yra labai mažai, patys matote, kiek darbų yra“, – komiteto išvadą apibendrino jo pirmininkas Jonas Šimėnas.
Pasak jo, kol nebus parengti visi reikalingi poįstatyminiai aktai, pats Seimo priimtas įstatymas negali veikti, nes investuotojams nėra aiškios sąlygos, nei kur bus galima plėtoti atsinaujinančių energetikos šaltinių verslą, nei už kiek bus superkama ekologiška energija.
Tarifus turinti parengti Valstybinė kainų ir energetikos komisija (VKEK) teigia iki šiol galutinai to padaryti negalinti dėl Vyriausybės kaltės, nes tiksliai nežinoma, pagal kokią metodiką juos skaičiuoti.
„Preliminariai mes paskaičiavome tarifus, tai jie kai kur išeina arba labai dideli, kas neatitinka nei europinės praktikos, nei šiuo metu galiojančių tarifų, arba labai maži, kaip, pavyzdžiui, paskaičiavus tarifą vėjo energijai, jis išėjo 20 ct/kWh. Todėl dirbame toliau“, – sakė VKEK vyriausioji patarėja Ana Selčinskienė.
Šiuo metu biodujų ir vėjo jėgainėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina siekia 30 ct/kWh. Todėl Aplinkos apsaugos komitetą VKEK skaičiavimai nustebino. Anot komiteto pirmininko J.Šimėno, esant mažesniam tarifui niekas nesiryžtų investuoti į vėjo energetiką.
Tačiau dar daugiau klausimų sulaukė Energetikos ministerija. Nors ji jau pristatė parengusi didžiąją dalį reikalingų dokumentų, kad dabartinis įstatymas galėtų pradėti veikti, tačiau kartu ministerija ėmė ruošti ir Seimo priimto įstatymo pataisas.
„Jei jūs išprievartausime įstatymą, tai gal mes veltui vargome?“ – išgirdęs apie tokius Energetikos ministerijos planus išsigando J.Šimėnas.
Tačiau ministerija pabrėžė taisysianti tik technines įstatymo klaidas. Be to, iki Naujųjų metų, kai visa apimtimi turi įsigalioti dabartinis įstatymas, ministerija žada parengti visus trūkstamus poįstatyminius aktus. Tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komitetui tokiais pažadais tikėti sunku. Jo nuomone, Energetikos ministerijoje trūksta žmonių, dirbančių su žaliosios energetikos projektais.
