Trečiadienį Vilniaus apygardos teisme įvyko posėdis dėl Teisingumo ministerijos galimo neskaidraus automobilių pirkimo iš bendrovės „KIA auto“.
Teismo posėdyje ieškovei Vilniaus apygardos prokuratūrai civilinėje byloje atstovavusi prokurorė Irma Zaikienė teigė, kad viešojo konkurso, kurio laimėtoju buvo paskelbta „KIA auto“, sąlygos turi būti panaikintos, o sutartis tarp ministerijos ir bendrovės turi būti pripažinta negaliojančia.
Be to, anot prokurorės, ministerijos įsigyti trys automobiliai KIA Ceed turėtų būti grąžinti bendrovei, o už mašinas sumokėta suma, siekianti beveik 150 tūkst. litų, – Teisingumo ministerijai.
Anot prokurorės, ministerijos įsigyti trys automobiliai KIA Ceed turėtų būti grąžinti bendrovei, o už mašinas sumokėta suma, siekianti beveik 150 tūkst. litų, – Teisingumo ministerijai.
Ji teigė, kad konkurso sąlygos, kuriose buvo nustatyta galimų pirkti automobilių specifikacija, yra „neaiškios, nesuderintos tarpusavyje, prieštaraujančios viena kitai ir klaidinančios tiekėjus“.
Pasak I.Zaikienės, šios sąlygos kėlė neaiškumų, ir būtent dėl to Teisingumo ministerijai buvo pateiktas tik vienas pasiūlymas.
Be to, prokurorės teigimu, išskirtiniai reikalavimai dėl mašinos garantijos eliminavo kitus tiekėjus ir tokiu būdu apribojo konkurenciją.
„Kaip matom iš konkurso eigos, paskelbus spaudoje pranešimą apie rengiamą konkursą, buvo daug prašiusių sąlygų tiekėjų, tačiau paraiškų nebuvo. Mes užklausėm tiekėjų, kodėl jie nepateikė paraiškų, bet nei vienas iš jų negalėjo pasiūlyti tokios garantijos. Manome, kad tokie aukšti reikalavimai išeliminavo kitus tiekėjus“, – posėdyje kalbėjo I.Zaikienė.
Posėdyje dalyvavusi Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė Sonata Vaitukaitytė sutiko su prokurore, teigdama, kad viešojo konkurso sąlygos buvo parengtos netiksliai ir neaiškiai.
TM atstovavęs Ramūnas Valatka nesutiko su prokurorės argumentais. Pasak TM vyriausiojo specialisto, jeigu tiekėjams būtų kilę neaiškumų dėl viešojo konkurso sąlygų, jie būtų kreipęsi į Teisingumo ministeriją, prašydami jas patikslinti.
„Ieškovas teigia, kad galėjo galbūt pažeisti (Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai – BNS). Tai yra prielaida. Kur yra įrodymai, kad štai tokios sąlygos pažeidė“, – teigė TM atstovas.
R.Valatka pažymėjo, kad 6 tiekėjai galėjo ministerijai pasiūlyti pirkti KIA automobilius ir tai dar sykį parodo, kad įstatymų imperatyvios nuostatos nebuvo pažeistos.
Specialisto įsitikinimu, žala niekam nebuvo padaryta ir viešasis interesas nebuvo pažeistas.
Be to, anot jo, būtent grąžinus automobilius būtų padaryta žala valstybei, nes tektų ne tik atiduoti transporto priemones, bet ir sumokėti už jų nusidėvėjimą.
Tą patį pažymėjo ir "KIA auto" atstovas advokatas Artūras Jucevičius. Jo teigimu, už susidėvėjimą įmonei valstybė privalėtų sumokėti per 53 tūkst. litų.
Advokatas teismo prašė apskritai prokuratūros ieškinį atmesti, tvirtindamas, kad teisėsaugininkai praleido įstatymų numatytą terminą kreiptis į teismą.
Teismas sprendimą skelbs lapkričio pradžioje.
Rugsėjo pabaigoje šios civilinės bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, kadangi ministerija ir bendrovė teigė kol kas nespėjusios susipažinti su bylos medžiaga.
Teisėjai Natalijai Cikoto paklausus, ar TM, „KIA auto“, Vilniaus apygardos prokuratūra ir trečioji posėdyje dalyvavusi pusė – Viešųjų pirkimų tarnyba prie Vyriausybės – nebandė sudaryti taikos sutarties, paaiškėjo, kad tokio susitarimo galimybę atsakovai atmeta, kadangi mano esą teisūs ir nepadarę jokių nusižengimų.
Ministerijos atstovo teigimu, TM taikos prokurorams nesiūlė, kadangi „ieškoti kompromiso nepažeidus konkurso sąlygų“ yra absurdas. „KIA auto“ taip pat tvirtino sunkiai galintys įsivaizduoti taiką.
Rugsėjo 2-ąją taip pat nepavyko paskelbti nuosprendžio byloje dėl galimai neskaidraus automobilių įsigijimo, kadangi nuo jos nusišalino Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Gerasičkinienė.
Teisėja pasitraukė teigdama, kad jai dalyvaujant šiame ginče, galėtų kilti abejonių dėl teismo nešališkumo. L.Gerasičkinienė tuomet informavo proceso dalyvius, jog advokatų kontora, kurioje dirba jos sutuoktinis, yra sudariusi teisinių paslaugų pirkimo sutartį su vienu iš bylos dalyvių – TM sekretoriumi Dainiumi Narkevičiumi, kuris buvo galimai neskaidraus konkurso komisijos pirmininkas.
Nagrinėjama ir baudžiamoji byla, kurioje piktnaudžiavimu tarnyba rengiant automobilių pirkimo viešąjį konkursą kaltinamas Teisingumo ministerijos sekretorius Dainius Narkevičius. Teisiamas ir ministerijos Investicijų ir informacinių technologijų skyriaus vedėjas Aleksandras Kapitanovas bei bendrovės „KIA auto“ direktorius Gintaras Kaukėnas.
TM tarnautojai kaltinami piktnaudžiavę tarnybine padėtimi. D.Narkevičius minėtoje viešųjų pirkimo komisijoje ėjo pirmininko pareigas, A.Kapitanovas buvo jos sekretorius.
Korupcijos skandalas TM sudrebino pernai rudenį. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Vilniaus apygardos prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl galimo Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo ir valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo tarnyba pradėjo pernai lapkritį.
Teisėsaugos pareigūnai įtaria, kad organizuodamas automobilių pirkimo konkursą D.Narkevičius siekė asmeninės turtinės naudos – esą ministerijai už maždaug 150 tūkst. litų įsigijus tris automobilius „Kia Ceed“, bendrovė „Kia Auto“ D.Narkevičiaus nuosavo automobilio įsigijimui suteikė beveik 10 tūkst. litų nuolaidą.
Įtariama, kad D.Narkevičius sukūrė tokias viešojo konkurso sąlygas, kad būtent minėta automobilių prekybos bendrovė laimėtų konkursą TM automobiliams įsigyti.
