Komentuodamas antradienį išplatintą Lietuvos advokatūros pareiškimą, teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius pripažino, kad auganti valstybės skola advokatams yra rimta problema, kurią mėginama spręsti.
„Esame pateikę Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimus, kurie leistų sutaupyti tiek lėšų, kiek ir trūksta advokatams“, – BNS sakė viceministras.
Pasak jo, priėmus pataisas, būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui – projekte siūloma nustatyti, kad teisinė pagalba nebūtų teikiama, jei asmuo kreipiasi daugiau nei tris kartus, jei jo reikalavimas yra mažesnis nei pagalbos kaina, taip pat būtų nustatomas didesnis mokestis tiems asmenims, kurie bylinėjasi keliose bylose.
„Be to, baudžiamosiose bylose turėtų būti aišku visiems įtariamiesiems, jog jeigu jie bus pripažinti kaltais, jie turės susimokėti už teisinę pagalbą. Tai bus geras svertas skatinti nepiktnaudžiauti teisine pagalba“, – sakė T.Vaitkevičius.
Pasak viceministro, pataisos buvo pateiktos dar pavasarį, tačiau įstrigo, o prie to prisidėjo ir advokatų pozicija.
„Advokatai intensyviai kalba apie tai, kad tas projektas yra prastas, nes reikia kažką daryti kitaip – reformuoti visą tarnybą iš esmės, o ginčai neleidžia judėti. Mano nuomone, advokatai patys sau kenkia“, – sakė viceministras.
Lietuvos advokatūra antradienį pareiškė, kad valstybė advokatams, teikiantiems valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, skolinga per milijoną litų, todėl būtų naudinga reformuoti sistemą.
„Kai kurie advokatai, kurie siūlo šitą estišką modelį, žiūri tik į vieną eilutę, kuri yra Estijos advokatūroje. Bet skaičiuoti reikia plačiau“, – sakė teisingumo viceministras.
„Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų advokatams. Teisingumo ministerijos duomenimis, liepos 15 dieną šis įsiskolinimas sudarė 1 mln. 127 tūkst. litų“, – teigiama pranešime spaudai.
Siekiant išspręsti finansavimo problemą Lietuvos advokatūra siūlo reformuoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą – atsisakyti iš biudžeto išlaikomų valstybės garantuojamų teisinės pagalbos tarnybų, sprendimų dėl advokato pagalbos skyrimo priėmimą siūloma pavesti teismams, o ikiteisminiame tyrime, – prokuratūrai ar ikiteisminio tyrimo įstaigoms, valstybės garantuojamą teisinės pagalbos koordinavimą pavesti Lietuvos advokatūrai.
Valstybės biudžeto lėšomis išlaikomos penkios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kuriose dirba apie 50 asmenų.
Kaip pažymi Lietuvos advokatūra, šie valdininkai patys tiesiogiai teisinių paslaugų neteikia, o didelė dalis asignavimų tenka advokato paslaugų administravimui ir tarnybų koordinavimui.
Lietuvos advokatūra teigia, kad minėti pertvarkymai leistų sutaupyti ne mažiau kaip 3 mln. litų, šiuo metu skiriamų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų išlaikymui.
Pasak T.Vaitkevičiaus, šie pasiūlymai, kurie atitinka Estijos modelį, buvo nagrinėti, bet paaiškėjo, jog „ne viskas taip gražu, kaip advokatai kalba“ – daugelį funkcijų, kurios Lietuvoje patikėtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Estijoje atlieka teismai.
„Estijos modelyje tarnybų nėra, bet advokatūra atlieka tik pinigų paskirstytojo funkciją. Visus kitus dalykus, kuriuos Lietuvoje atlieka tarnybos, Estijoje daro teismai – jie sprendžia, ar skirti advokatą, skaičiuoja pinigus, kuriuos reikėtų sumokėti advokatams“, – sakė T.Vaitkevičius.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos teisingumo ministerija laikosi principinės pozicijos, jog „teismas turi likti ginčus nagrinėjančia institucija, o apkrauti bereikalingais administraciniais darbais teismų neverta“.
Be to, pasak T.Vaitkevičiaus, tokiu atveju vargu ar būtų ekonominės naudos: „Kai tam tikrus veiksmus atlieka tarnautojas, gaunantis daugiausia 2 tūkst. litų, ir kai tuos veiksmus atlieka teisėjas, gaunantis žymiai daugiau, tai ekonomine nauda patikėti yra labai sudėtinga, skaičiuojant visos valstybės mastu“.
„Kai kurie advokatai, kurie siūlo šitą estišką modelį, žiūri tik į vieną eilutę, kuri yra Estijos advokatūroje. Bet skaičiuoti reikia plačiau“, – sakė teisingumo viceministras.
Jis teigė negavęs rimto atsakymo iš Lietuvos advokatūros, kiek kainuotų visų tarnybų atliekamų funkcijų perdavimas advokatūrai.
„Jeigu advokatūra pagrįstai pasakytų, kad tas pačias funkcijas, kurias atlieka tarnyba, ji galėtų atlikti pigiau – tuomet tą galima svarstyti“, – sakė viceministras.
