„Norint, kad už šilumą būtų mokama adekvačiai, tiesiog būtina suteikti žmonėms (atskiroms namų bendrijoms) teisę rinktis ir nustatyti, kad kiekvienas namas gali būti šildomas taip, kaip su paslaugos tiekėjais susitaria atitinkamo namo šeimininkai“, – rašo ministras savo tinklaraštyje.
Tačiau, anot jo, – konkurencija nereiškia, kad bus išardytas centralizuotas šilumos tiekimas.
„Konkurencija reiškia, kad centralizuoto šilumos tiekimo įmonės turėtų patirti vartotojų spaudimą ir stengtis įtikti vartotojams gerokai labiau nei šiandien“, – nurodo teisingumo ministras.
R.Šimašius miestiečių padėtį palygino su baudžiava dėl atimtos teisės jiems rinktis.
„(...) miestų gyventojai, kad ir to paties Vilniaus, tiesiog kaip baudžiauninkai yra laikomi įkaitais. Baudžiava, prieš šimtą penkiasdešimt metų buvusi kaime, moderniais pavidalais atslinko į miestą“, – rašo teisingumo ministras.
Jis atkreipė dėmesį į energijos rūšies parinkimo ir naudojimo specialųjį planą ir reglamentą, kuris nustato, kur yra centralizuota šilumos tiekimo zona, kur decentralizuota, o kitur mišri.
„Pavadinimai gali įvairuoti, bet esmė ta pati – kas patenka į centralizatorių taikiklį, pasirinkimo nebeturi. Kai neturi pasirinkimo, nebėra ir konkurencijos. Kai nėra konkurencijos, belieka tik stebėtis, kodėl kainos dar daugiau neišdidinamos“, – teigia R.Šimašius penktadienį paskelbtame įraše.
Pasak ministro, be jau minėtų savivaldybių sprendimų, šią teisę riboja ir statybos techniniai reglamentai.
Anot R.Šimašiaus, norint statyti ar rekonstruoti namą ar butą nebus reikalaujama jokių suderinimų su jokiu monopolistu
„Tik esant pasirinkimo galimybei paaiškės, ar galima realiai pasiekti, kad šiluma kainuotų pigiau (aišku, kad galima), o jei galima, tai tik save beliks kaltinti, kad nesuorganizuojama, ir geresnis variantas nepasirenkamas“, – teigia ministerijos vadovas.
Vertindamas kritikų argumentus, kad decentralizavimo atveju „miestas skendės dūmuose“, jis ragina neužmiršti, kad „ir kiekvienas automobilis yra kaminas“.
„Ir dėl to mes neliepiame visiems persėsti prie triskart brangesnių elektromobilių, kurių energijos dūmeliai sklaidosi kažkur kitur, todėl to dūmo tarsi ir nėra…“, – teigia ministras.
Jis taip pat neigia, kad dalis gyventojų pasirinks kitokį šildymą, o likusiems kaina bus dar didesnė.
„Tai galiotų, tik jei tikėtume, kad miestų centrų gyventojai pasistatytų savo katiliukus, o pakraščiuose liktų šildytis centralizuotai. Tuo tarpu jei paimtume kitą, realistiškesnę, prielaidą – kad atsijungtų būtent pakraščiai, kur gabenti šilumą iš vienos miesto vietos yra toli ir brangu, tai kaina likusiems vartotojams gali net atpigti“, – pažymi R.Šimašius.
Anot R.Šimašiaus, norint statyti ar rekonstruoti namą ar butą nebus reikalaujama jokių suderinimų su jokiu monopolistu, be to, statant ar rekonstruojant pasipils pasiūlymai šildytis vienu ar kitu būdu, panašiai kaip kad šiandien vis kas paskambina norėdamas, kad pakeisčiau mobilaus telefono operatorių.
„Trečia, statytojus, savininkus, bendrijų pirmininkus šilumininkai, dujininkai, elektrikai ir alternatyvios energetikos tiekėjai apipils realiais skaičiavimais kodėl labiau apsimoka jų siūloma paslauga, o jei neapsimoka – pasiūlys realią pagalbą kaip renovuoti būstą, atlikti šilumos auditą, sureguliuoti šilumos vartojimo kiekius, etc. O mes, vartotojai, jų purtysimės kaip kad dažniausiai šiandien purtomės tų, kurie paskambinę telefonu mums siūlo puikias kojines už gerą kainą“, – svarsto ministras.
Jo nuomone, centralizuotos šilumos tiekėjai taip pat siūlytų šilumos nuolaidas, jei butas ar namas stovi jų išplėtotos infrastruktūros zonoje.
„Jei kam tikrai rūpi šilumos vartotojai, o ne kaip pašpilkuoti politinį konkurentą pasinaudojant šilumos vartotojų nepasitenkinimu, tai būtina leisti šilumos tiekimo konkurenciją – panaikinti zonavimą, leisti šilumos tiekėjams mažinti kainą atskiroms vartotojų grupėms, sudaryti vienodas konkuravimo sąlygas“, – teigia ministras.
