Teisingumo ministerija penktadienį išplatino pranešimą, kuriame atkreipė dėmesį, jog pastaruoju metu politinės partijos vis dažniau steigiamos suvažiavimuose didelei daliai būsimos partijos narių jame dalyvaujant ne asmeniškai, o perdavus įgaliojimus.
„Atstovavimas yra numatytas kaip teisė, tačiau kartais pasitaikė ir protingumo principą peržengiančių atvejų. Pavyzdžiui, kuomet vienas asmuo steigiant partiją turi daugiau nei pusę visos partijos narių įgaliojimų“, – teigia ministerija.
„Tokiu atveju priimant sprendimus dėl partijos steigimo realiai sprendžiamąją galią įgyja vienas žmogus, turintis daugumą įgaliojimų. Kadangi įstatyme iki šiol nebuvo numatyta, kiek daugiausia įgaliojimų leidžiama turėti steigiant politinę partiją, būtų tikslinga nustatyti apribojimus vieno asmens turimų įgaliojimų skaičiui bei įtvirtinti tiesiogiai steigiamajame susirinkime dalyvaujančių minimumą. Abiem atvejais tai galėtų būti ¼ steigėjų“, – sakė R.Šimašius.
Pasak pranešimo, šias nuostatas ministerija siūlys įtvirtinti Seime svarstant jos parengtas Politinių partijų įstatymo pataisas. Šiuo metu šiame įstatyme įtvirtinta, kad politinei partijai įsteigti būtina turėti ne mažiau kaip 1 tūkst. steigėjų – pilnamečių Lietuvos piliečių.
Teisingumo ministerija taip pat paskelbė informavusi Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) įstatymų reikalavimus atitinka ir rudenį rengiamuose rinkimuose gali siekti dalyvauti 34 Lietuvoje veikiančios politinės partijos.
Pasak TM pranešimo, septynių partijų narių skaičiaus atitikimo įstatymo reikalavimams nebuvo galima patikrinti, todėl jos rinkimuose dalyvauti negalės. Dar keturios partijos šiuo metu likviduojamos.
