Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 14d. 09:23

Teisingumo ministras tarėjus visų pirma mato korupcinėse bylose

Elvinas Jankevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Elvinas Jankevičius

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sako, kad teismų tarėjai turėtų dalyvauti nagrinėjant korupcines bylas ir labai sunkius nusikaltimus.

„Tam tikrose korupcinėse bylose mūsų visuomenė turi klausimų, nėra aišku, kodėl vieni ar kiti sprendimai būtent priimami. Su šia problema kovojant, kad visuomenė suprastų teismų sprendimus, labai pagelbėtų teismų tarėjai, mes tikimės, kad šis institutas bus įgyvendintas“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė E.Jankevičius.

Anot jo, „pirmiausia bent jau Teisingumo ministerija norėtų pabandyti tarėjus būtent korupcinėse bylose, arba bylose dėl labai sunkių nusikaltimų“.

Antikorupcinių teismų steigimą tarp savo prioritetų įvardijo į prezidentus kandidatuojantis premjeras Saulius Skvernelis. Teisingumo ministras teigė šios idėjos su premjeru neaptaręs.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Teismo salė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Teismo salė

Pasak E.Jankevičiaus, nors teisėjai labiau pasisako už tarėjų institutą civilinėse bylose, jos būtent gali būti sudėtingesnės žmonėms iš šalies įvertinti.

„Mano požiūriu, civilinės bylos, ar šeimos bylos, gali būti šiek tiek sudėtingesnės. Korupcinės bylos arba sunkios bylos yra pakankamai aiškios“, – teigė ministras.

Beveik pusšimtis parlamentarų, daugiausia iš valdančiųjų frakcijų, yra parengę Konstitucijos pataisą, kad nuo 2021-ųjų teismuose pradėtų dirbti tarėjai.

Konstitucijos pataisų projektą Seimui planuojama pateikti jau pavasario sesijoje.

Pagal projektą, Konstitucijoje siūloma įtvirtinti, kad „įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka kartu su teisėjais bylas nagrinėja ir sprendimus priima ir piliečiai, davę tarėjo priesaiką.“

Siūloma, kad ši nuostata pradėtų galioti 2021 metų sausio 1 dieną.

Praėjusios kadencijos Seimas 2016 metais patvirtino koncepciją, kaip teismuose turėtų būti įteisinamas visuomenės atstovų dalyvavimas.

Pagal ją, tarėjais galėtų būti Lietuvos piliečiai, įgiję mažiausiai vidurinį išsilavinimą, mokantys lietuvių kalbą.

Tokie asmenys į tarėjų sąrašą galėtų būti įrašomi savanoriškais pagrindais, o jei nepakaktų savanorių, tarėjai į sąrašą būtų traukiami atsitiktinės atrankos būdu.

Konstitucijos pataisų projektą Seimui planuojama pateikti jau pavasario sesijoje.

Tarėjai dalyvautų tik žodinio bylos nagrinėjimo procese pirmosios instancijos teismuose ir kartu su teisėjais priimtų šiose bylose teismo sprendimus.

Tarėjai būtų skiriami bylose dėl labai sunkių nusikaltimų, korupcinio pobūdžio nusikaltimų, teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų, bylose dėl viešojo intereso gynimo ir t.t.

Tarėjų institutas veikia Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir kitose šalyse.

Lietuvoje teismų tarėjų institucija panaikinta 1995 metais. Teisininkai ir politikai neturi vienos nuomonės, ar ją vertėtų atkurti. Tokios iniciatyvos šalininkai teigia, kad siūlomas reglamentavimas padidintų teismų veiklos skaidrumą. Kritikai sako, kad tarėjų institutas nėra Lietuvos teisinės tradicijos dalis – jis įvestas sovietmečiu, todėl laikytinas svetimkūniu. Be to, nuogąstaujama, kad įvedus teismų tarėjų institutą, teismų procesai dar labiau pailgėtų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Kviečiame anties

Video

01:13
38:16
01:00

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min